Ekspedicijos “Misija Sibiras 2017” atrankoje varžėsi 908 pretendentai. Tarp 16-os atranką įveikusių lietuvių pateko ir anykštėnas Dovydas žiogas.
Penktadienį Anykščių S. ir L. Didžiulių bibliotekoje ,,Misija Sibiras 2017“ dalyvis, anykštėnas Dovydas Žiogas auditorijai pasakojo apie pernykštę vasaros ekspediciją į Sibirą.
Pernai ,,Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai vyko į Irkutsko sritį, kurioje per dvi savaites sutvarkė 9 skirtingose vietose esančias kapines. Iš Vilniaus iki Maskvos lietuviai važiavo traukiniu, iš Maskvos iki Irkutsko skrido lėktuvu, o iš srities centro po lietuvių tremties vietas keliavo vietiniu transportu, kartais ir pėsčiomis.
D.Žiogas pasakojo, kad vieną žygio atkarpą – 70 kilometrų – misijos dalyviai keliavo pėsčiomis per taigą ir dar be vedlio. Mat pasamdytam vedliui teko padėkoti vos žygiui prasidėjus, nes vyrukas rusas labai jau lėtai judėjo.
Sibire lietuviai dažnai matė meškų pėdsakų. Dovydas šypsojosi, kad jiems buvo paaiškintos kelios taisyklės, kaip elgtis sutikus mešką – visai grupei stoti į vieną būrį ir susikelti kuprines virš galvų, kad meška pamanytų, jog kažką labai didelį sutiko, ir nežiūrėti meškai į akis. Taip pat keliautojams rekomenduojama mešką … įspėti iš anksto. Išgirdęs žmonių keliamą triukšmą, žvėris nebus užkluptas netikėtai ir greičiausiai nuo triukšmo šaltinio pasitrauks atokiau.,,Meška tave visada mato, o tu jos niekada nematai.“ – vieną iš patarimų prisiminė D.Žiogas.
Dalis iš devynių aplankytų Sibiro lietuvių kapinaičių buvo tvarkytos ankstesnių ,,Misija Sibiras“ ekspedicijų, dalis apaugusios berželiais, o vienų kapinaičių vietos ekspedicijos dalyviams rasti taip ir nepavyko.
Lietuviai tremtiniai visuomet statė į Vakarus – į tėvynę nukreiptus kryžius. Į Vakarus nukreiptus kryžius statė ir ,,Misija Sibiras“ dalyviai. D.Žiogas dėstė, kad misijos dalyviai prieš išvykdami į Sibirą, kryžių statybos pagrindų mokėsi pas vieną Lietuvos kryždirbį. Medieną Sibiro kryžiams lietuviai pirko vietoje, šalia kapinių esančiose gyvenvietėse. Kryžius iš maumedžio konstravo rankiniais įrankiais – pjūkliukais ir kirvukais. Maumedžio kryžiai turėtų išstovėto 60-80 metų.
,,Misija Sibiras 2017“ 16 dalyvių buvo atsirinkta iš 908 pretendentų. Ekspedicijos dalyvių amžius neribojamas, svarbu, kad žmogus jau būtų pilnametis. Vyriausiam pernykštės ekspedicijos dalyviui buvo 36-eri.
Pasak D.Žiogo, žygio dalyviams svarbu fizinė ištvermė – vaikinų kuprinės svėrė 24 kilogramus, merginų – 15 kilogramų. Ką kimšti į kuprines, reikia gerai apgalvoti – teko neštis ir palapines, ir drabužius, ir maistą, ir įrankius. ,,Maitinomės košėmis. Pusryčiams – ryžiai, pietums – grikiai, vakarienei – makaronai. Kitą dieną atvirkščiai – pusryčiams makaronai, kad būtų įvairesnis maistas,” – šypsojosi D.Žiogas.
D.Žiogas – profesionalus karys. Jį Sibire džiugino vietinių gyventojų draugiškumas, teigiamas požiūris į lietuvius. ,,Vietinius lietuviai tremtiniai išmokė įsirengti šulinių svirtis, raugti agurkus, sūdyti lašinius ir bulves sodinti, prieš tai padarius vageles,“ – kalbėjo anykštėnas.
Jis prisiminė, kaip grupei einant ilgą atstumą, likus keletui kilometrų iki kelionės tikslo, nestabdytas sustojo sunkvežimis ir vairuotojas pasisiūlė visus pavežėti. Pasak Dovydo, rūsti Sibiro gamta vietinius verčia rūpintis ne tik savimi, bet ir visais kitais, kuriems galbūt reikia pagalbos, ir prašyti jos nereikia, vieni kitus, net ir svetimus, sibiriečiai mato, stengiasi pagelbėti.
,,Misija Sibiras 2017“ dalyviai per ekspediciją sutiko aštuonis lietuviškų šaknų turinčius žmones. Į Irkutsko sritį pokariu buvo ištremta net 12 tūkst. lietuvių – dauguma jų iš Aukštaitijos. Kai tik atsirado galimybė grįžti į Lietuvą – tremtiniai patraukė namo. Pasak Dovydo, ir daugelio mirštančiųjų paskutinis noras buvęs grįžti namo, nors ir po mirties… Todėl kieno kūnus artimieji turėjo galimybių perlaidoti Lietuvoje, tuos išsivežė.
