Šalies didžiųjų miestų savivaldybių tarybos palaimino šių metų biudžetus. Nuo stambių ir svaigių projektų didmiesčiai susilaiko, kol kas planuojama daugiausia investicijų skirti infrastruktūrai plėtoti ir viešiesiems pastatams renovuoti, pirmadienį rašo „Verslo žinios”.
Šalies didžiųjų miestų savivaldybių tarybos palaimino šių metų biudžetus. Nuo stambių ir svaigių projektų didmiesčiai susilaiko, kol kas planuojama daugiausia investicijų skirti infrastruktūrai plėtoti ir viešiesiems pastatams renovuoti, pirmadienį rašo „Verslo žinios”.
„Šis Vilniaus biudžetas orientuotas į žmogaus veiklą, neskiriamas jokiems grandioziniams projektams stumti, aiškiai matant, kad jie neturi jokios perspektyvos ir nebus įgyvendinti. Visi pinigai paskirstyti teikiant prioritetą švietimui, sportui, socialiniams reikalams, sveikatos apsaugai. Jis išskirtinis tuo, kad 25 proc. daugiau lėšų skiriama švietimui ir kultūrai, o tai yra daugiausia per visą Vilniaus biudžetų formavimo istoriją”, – sostinės biudžetą apibūdina dabartinis meras Raimundas Alekna.
„Grandioziniais projektais” R. Alekna vadina „gugenheimus ir nacionalinius stadionus”. Kauno ir Klaipėdos savivaldybių vadovai taip pat sako, kad šįmet ypač didelių projektų nenumato, tačiau neketina stabdyti jau pradėtų gatvių rekonstrukcijų, viešųjų pastatų renovacijos.
Vilniaus savivaldybės investicijų programai numatyta beveik 0,5 mlrd. Lt. Iš jų 151 mln. Lt bus skiriama iš miesto biudžeto, 171 mln. Lt – iš Privatizavimo fondo, 125 mln. Lt numatyta skolintis, 26 mln. Lt skiriami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, 30,5 mln. Lt – iš valstybės biudžeto ir 277 mln. Lt bus skiriama iš ES paramos lėšų.
„Vilniaus investicijų kryptys – vakarinis aplinkkelis, požeminės automobilių aikštelės, mokyklų ir gydymo įstaigų renovavimas. Iš esmės daugiausia užsakymų sulauks statybų verslas – aplinkkelis yra mūsų prioritetas. Bus statomi du nauji vaikų darželiai, jau judama jų statybų konkursų skelbimo link. Bus tvarkoma požeminė perėja Santariškių mikrorajone”, – sako R. Alekna.
