Savaitės pradžioje Svėdasų bibliotekos meno galerijoje atverta Raimondo Guobio raižinių ant medžio paroda „Mediniai paveikslai“. Eksponuojami 23 įvairaus formato darbai, kurie sukurti labai seniai – 1987 – 1991 metais – ir būtent šiai parodai ištraukti iš mansardos palėpės.
Pasak autoriaus, raižymu ant faneros bei medžio jis susidomėjo labai seniai, tuoj po 1985 – ųjų, mat bičiulis Virginijus Vaičius, tuo metu dirbęs meno dirbinių įmonės „Minija“ Utenos ceche padovanojo tris nedidelius raižymo peiliukus ir pamokė, kaip iš parengtų ar paties sukurtų eskizų ant medžio plokštumos pasižymėti piešinį, o po to jį išdrožti. Pirmieji darbai buvo dvispalviai, mat medžio plokštumas, padengtas rudos spalvos beicu arba juodu tušu, išraižydavo baltais rėžiais.
Kuomet pagavo noras padaryti tobulesnių paveikslų, kartu su beicu pradėjęs naudoti ir juoda tušą bei rudų spalvų dažus, tuomet išraižytas paveikslas pasipuošdavo daugiaspalviu koloritu. Ypatingo puošnumo suteikdavo patys ploniausi rėžiai, jais bandant sukurti šešėlius. Žinoma, reikėjo kaltelį deramai paspausti ir saugoti, kad nenuslystų, nereikalingu rėžiu nesugadintų paveikslėlio. Dauguma darbų, juos užbaigus, dar ir nulakuoti. Tuo metu, kai drožinėjo, ypač savojo meno nevertinęs, nors kai kurie paveikslai išėjo visai neblogi, net pačiam autoriui patikę. Drožybą pametė taip pat staiga, kaip ir buvo pradėjęs. Darbai daugybę metų riogsojo sukrauti į krūvą palėpėje ar kokiame kitame užkampyje. Šiemet kilęs noras ištraukti tuos meninius paveikslus ir juos parodyti visuomenei dar kartą.
Parodoje Svėdasų meno galerijoje eksponuojamus darbus galima išskirti į kelias potemes:
Svėdasų kraštas – miestelio vaizdas, Marikonių dvaro bokštas ir jau seniai nugriautas Galvydžių vandens malūnas Jaros upelio žemupyje. Įdomu, kad Svėdasų vaizdas išdrožtas ant Svėdasų vidurinės mokyklos valgykloje naudotos pjaustymo lentelės.
Keli paveikslėliai skirti taip mylimam karalių ir pasakų miestui Vilniui. Juose keliaujantis žynys, staugiantis vilkas, miesto su katedra bei Gedimino pilies bokštu vaizdai. Prie jų glaudžiasi ir karūnuotu, besiraitančiu žalčiu paženklintas Vyžuonų miestelio vaizdas. Lygia greta rikiuojasi keli kunigaikščių portretai, dideliuose raižiniuose įamžintas Kęstutis ir Birutė, keli sodžiaus vaizdai, erškėčiais vainikuoto, kenčiančio Kristaus portretai, leliją rankoje laikanti Švč. Mergelė Marija, bažnytėlės šventadienio rytą ir kiti vaizdai.
Paklaustas, ar dar žadąs kada imtis medžio raižybos ar drožybos, R. Guobis patikino, kad, matyt, ne – šiuo metu užvaldžiusios kitos mūzos, svaigina rašto, senosios istorijos sklaidos darbai. Reikia rašyti knygas, nors, žinoma, kažkur giliai giliai kirba mintelė, noras sukurti kokį nors monumentalų darbą iš medžio. Kaip ten bus, pamatysim.
R. Guobis nuolatinis parodų Svėdasų meno galerijoje rengėjas, jau bene penkeri metai kasmet surengiantis po vieną ar dvi parodas. Bene įsimintiniausios – senųjų svėdasiškių portretų bei Svėdasų krašto fotografijų, spalvotais pieštukais nupieštų Anykščių krašto parapijų bei Šventosios ir mažesnių upelių meninių žemėlapių parodos. Ši autoriaus paroda jau antroji šiemet – vidurvasaryje galerijos lankytojai gėrėjosi Butėnų kaimo 350 metų jubiliejui skirtomis fotografijomis. Paroda „Mediniai paveikslai“ veiks iki lapkričio 15 dienos.
Šaunuolis Raimondas! Labai darbštus, gabus, turintis daug talentų. Vienas iš keleto svėdasiškių, kurie garsina mūsų nuostabų kraštą.
Galėtų apie R.Guobį ir kas nors kitas parašyti. Dabar pats apie save rašo nabagėlis, reklamuojasi. Ir slapyvardis pasirinktas nei šioks nei toks- Martynas Dulkė. Toks garsus žmogus, tiek kūrybinių pasiekimų, minčių, polėkių, energijos, o reikia pačiam apie save straipsnius rašyti. Kur jūs žurnalistai?
didelis ir kruopštus darbas, bravo.