Šalį reguliariai supurto smurto prieš vaikus problema. Vaikai mušami iki užmušimo, skandinami šuliniuose, luošinami. Po praeitą savaitę šalį sukrėtusios tragedijos, kuomet Kėdainiuose šeimoje buvo mirtinai sumuštas berniukas, imta raginti griežtinti atsakomybę už smurtą prieš vaikus.
„Anykšta“ antradienio laikraščio rubrikoje „Komentarai“ klausė, kaip manote, kodėl šeimose smurtaujama? Ar bausmių griežtinimas turėtų sustabdyti smurtą prieš vaikus? Kokių priemonių patartumėte imtis, kad išspręstume smurto problemą?
Sergejus JOVAIŠA, Seimo narys:
– Šis reiškinys įgyja žiaurų pagreitį. Žvelgiant vieną kitą dešimtmetį atgal, tokie atvejai buvo itin reti. Nežinau, kas atsitiko, nesuprantu, nuo ko taip žmonės sužvėrėjo. Baisiausia, kad kita karta perima netoleruotinus metodus. Ką daryti? Kalbama apie priežiūros centralizavimą. Galbūt. Jei atskirose savivaldybėse kai kurie vaikų teisių skyriai dirba gerai, tai kitose nesusitvarkoma, žiūrima pro pirštus ir reaguojama tik tada, kai atsitinka rezonansinės nelaimės. Tokių įvykių pastaruoju metu turime daug. Manau, kad kažkokie įstatymai bus priimti, šaukiama neeilinė Seimo sesija. Dirbu žmogaus teisių komitete, šį klausimą rytoj (antradienį – red. pastaba) svarstysime. Klausimą dėl vaiko teisių apsaugos pagrindų nagrinėjame jau nebe pirmą kartą, bet vis buvo nesutarimų, siūlymų, dėliojimų. Manau, kad šį sykį dėsim tašką. Bet nemanau, kad šią problemą neeilinė sesija išspręs. Tikrai nesukontroliuosi, kaip kokioje Norvegijoje, komitete būtinai klausiu, ar mes galim remtis tokiais pavyzdžiais kaip kitose šalyse. Manau, kad mūsų mentalitetas kol kas dar yra kitoks, mes labai skausmingai reaguojam, kai toje pačioje Norvegijoje vaikus dėl menkiausių jų teisių pažeidimų paima iš šeimų, jie prižiūrimi kitose vietose. Nežinau, ar Lietuvoje taip galėsime padaryti, ką tada kalbėti apie planą naikinti vaikų namus? Kur dėsi tuos vaikučius, jei dėl kiekvieno atvejo jie bus paimami iš šeimų? Bet nereaguoti negalima, neatmetu, kad galbūt teks imtis griežtų variantų.
Ar leis Lietuvos resursai problemą išspręsti iš esmės – tai didžiausias klausimas. Atsakomybę gali pasidalinti, reaguoti greičiau ir griežčiau, bet kur reikės vaikučius dėti, kaip paskui grąžinti į šeimas? Dabar šį klausimą nagrinėja visi, pradedant ministrais ir baigiant vaikų teisių skyriais savivaldybėse, bet atsakymo nėra.
