Anykščių rajono savivaldybės administracija parengė Anykščių kultūros centro 2021 – 2023 metų optimizavimo planą. Šiame plane be kita ko įvertintas ir didžiausias leistinas pareigybių sąrašas bei darbuotojų darbo krūviai. Anykščių rajono tarybos sprendimu pareigybių sąrašas Anykščių kultūros centre sumažintas 7,5 pareigybėmis.
2015 metais Anykščių kultūros centre didžiausias leistinas pareigybių skaičius buvo 60,5 – dabar jų liko 53.
Vertino ir demografinę situaciją
Kaip rašoma Anykščių rajono tarybai pateiktame sprendimo projekte, Anykščių kultūros centro optimizavimo planas parengtas „įvertinus šalies ir rajono kultūros paslaugų prieinamumo tendencijas bei demografinę situaciją, turimą infrastruktūrą, įstaigos žmogiškuosius išteklius, darbuotojų darbo krūvius bei jų veiklų apimtis”. Pareigybių skaičių įstaigoje pasiūlyta mažinti, „kadangi dalis pareigybių atlaisvintos darbuotojų iniciatyva nutraukus darbo sutartis, o kai kurios pareigybės sujungtos, atliekant darbo funkcijų gretinimą ir padidinant pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficientą”.
Pertvarką bandoma daryti „neskausmingai”
Vasarį vykusiame Anykščių rajono tarybos posėdyje už Anykščių kultūros centro pareigybių sąrašo mažinimą anykštėnų išrinktieji pasisakė beveik vienbalsiai. Vieninteliam Anykščių rajono tarybos nariui Kęstučiui Tubiui kilo klausimas, kiek dėl to iš Anykščių kultūros centro bus atleista darbuotojų.
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sakė, kad „realiai atleidimų beveik, atrodo, nebus.
„Kaip ir beveik”, ką tai reiškia?“, – mero klausė K.Tubis.
Meras sakė taip kalbantis dėl to, nes „nepasitiki savo atmintimi.”
„Mes konstruojame tą kultūros įstaigų pertvarką, bandome planuoti, kad nebūtų sukurta bedarbių armija. Žmonės yra išleidžiami į pensiją ir į jų vietą nepriimamas kitas žmogus. Bandome švelniai, neskausmingai tai daryti”, – aiškino S.Obelevičius.
Norėtų, kad veikla atsipirktų
Po Anykščių rajono tarybos posėdžio „Anykšta” apie Anykščių kultūros centro optimizaciją kalbėjosi su direktore Dijana Petrokaite.
„Čia jau ne vieneri metai buvo apie tai kalba. Visoj Lietuvoj vyksta kultūros įstaigų optimizavimas – vienur daugiau, kitur mažiau. Aišku, kad žmonių skaičius kaimuose mažėja, pastatai dėvisi, o lėšų jiems tvarkyti neturime. Turi tie visi dalykai atsipirkti. Praėjusiais metais buvo iš savivaldybės gautas raštas, kad reikia peržiūrėti visas veiklas, pastatus, esančius rajone. Taip gimė toks trijų metų optimizavimo planas”, – sakė D.Petrokaitė.
Debeikiuose kultūros namų nebeliko
Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė pasakojo apie pokyčius, kurie palietė tris kaimo skyrius – Ažuožerių, Debeikių ir Vaitkūnų.
„ Debeikių skyriui priklausiusio pastato atsisakėme. Darbuotojų Debeikiuose jau nėra, ten buvo valytoja ir padalinio vadovas, jie iš darbo savo noru išėjo, etatai laisvi buvo jau pernai rudenį. Šitie etatai panaikinti. Šalia Debeikių yra Leliūnų skyrius, kurio darbuotojos jau turi įdirbį, pasižymi profesionalumu, tad jos apsiėmė, sutiko kartu vykdyti veiklą ir Debeikiuose. Joms padidinti darbo krūviai ir pakelti atlyginimų koeficientai”, – pasakojo D.Petrokaitė.
Pasiteiravus, kur Debeikiuose kultūros centras vykdo veiklas, jei atsisakė miestelyje turėtų patalpų, Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė sakė: „Nebūtinai mes turime prisirišti prie pastato, patalpų. Gali būti veiksmas ir lauke, mokykloje ir galų gale yra bažnyčia. Ne visos seniūnijos savo centruose turi bažnyčias.”
Priminsime, kad Anykščių rajono taryba 2019 metų rudenį informuota, kad Debeikių kultūros namuose yra susidėvėjusi stogo danga, vandentiekio ir šildymo sistemos, langai ir durys nesandarūs, salėje išpuvusios grindys, todėl jie Anykščių kultūros centrui nebereikalingi.
Vaitkūnuose pastatas nebegali vadintis kultūros įstaiga
Pasak D.Petrokaitės, apie Vaitkūnų skyriaus laukiančius pokyčius taip pat kalbėta jau daug metų.
„Ten pastatas yra avarinės būklės ir jis nebegali būti eksploatuojamas. Jis negali būti vadinamas kultūros įstaiga. Vaitkūnuose dirba Aldona Bagdonienė, jos krūvis – pusė etato. Prieš keletą metų buvo kalbėta, kad bus sutvarkytas Kunigiškių muziejus ir kultūros darbuotoja ten darbuosis. Bet kokiu atveju, jų pagrindiniai renginiai yra Vaižgantinės ir „Deimančiukai“. A.Bagdonienė ir Vytautas Bagdonas yra viena komanda, jie išnaudoja ir muziejaus, ir mokyklos teritorijas, su bendruomene labai bendrauja. Kol kas nebus naikinamas tas pusė etato, jis bus priskirtas prie Svėdasų skyriaus”, – sakė ji.
Beje, Vaitkūnų skyriaus pastatas dar neuždarytas.
„Bet jis turės būti uždarytas, nes jis kelia saugumui grėsmę”, – perspėjo Anykščių kultūros centro direktorė.
Ažuožerių gyventojai į kultūros centrą gali atvykti patys
Pasak D.Petrokaitės, su Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Audrone Pajarskiene ir kultūros įstaigų vadovais vyko ne vienas pasitarimas, kuriuose kalbėta apie šalies mastu vykdomas apklausas, tyrimus, apie tai, per kiek laiko turi būti pasiekiamos žmonėms kultūros paslaugos laiko atžvilgiu, kokiu atstumu tie objektai privalo būti išdėstyti,
„Ažuožerių skyrius nuo Anykščių miesto nutolęs 5 kilometrus. Mes suprantame, kad žmogus, norintis aplankyti didesnį, profesionalų renginį, puikiausiai gali atvykti iki Anykščių.Tuo labiau, kad pastatas Ažuožeriuose šaukiasi pagalbos, salę būtinai reikia tvarkyti, šildymo nėra.Ten atlikti kapitalinius remontus tikrai neapsimoka. Kavarske iš darbo išėjo ilgametė darbuotoja, tai yra sutarta, kad dabartinė Ažuožerių darbuotoja, ji yra specialistė, važinės į Kavarską, ji pasilieka „Romantikos“ kolektyvą. Ji dirbs ir Ažuožeriuose. Ten yra moterų klubo patalpos, bendruomenės namai. Ten jie labai gražiai dirba ir bendradarbiauja”, – apie Ažuožerių skyriaus perspektyvas dėstė D.Petrokaitė.
Nebeliks sandėlininko, valytojų…
Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė taip pat vardijo ir kitas dėl optimizacijos naikinamas pareigybes.
„Darbininko etatą naikinam, naikinam rinkodaros specialisto pusę etato, naikinam dailininko pusę etato, chormeisterio, pastatų priežiūros specialisto pusę etato, sandėlininko 0,25 etato. Raguvėlėje pusę etato naikinam.Viešintose jau buvo panaikinta valytojos pusė etato, Skiemonyse buvo valytojos panaikinta 0,25 etato, panaikintas ir Troškūnų valytojos etatas”, – sakė ji.
Centras – ne ofisas…
Portale anyksta.lt pasirodžius pranešimui apie Anykščių kultūros centro optimizaciją, buvo komentarų, siūlančių įstaigai naudotis valymo paslaugas teikiančių bendrovių paslaugomis. Esą tai būtų gal net pigiau.
„Valytojų kultūros centre negalime atsisakyti. Turime keturias moteris, kurios ir valo, ir yra rūbininkės. Būna, kad vyksta vienu metu renginiai dviejose salėse. Žinant, kokios kultūros centro patalpos, atsisakyti valytojų nėra net kalbų.Valymo paslaugų įmonė nebūtų pigiau. Vyksta repeticijos, jos ne vieną kartą valo patalpas. Iš ryto išvalo, po repeticijų. Kaip pavyzdys, „Pakeleivingų“ festivalio metu per savaitę vidutiniškai parodoma 8 – 10 spektaklių. Aktoriai repetuoja iš vakaro atvažiavę. Po repeticijų reikia išvalyt, per pertauką reikia išvalyti sceną. Čia ne ofisas, kurį firma išvalė ir išvažiavo”, – dėstė D.Petrokaitė.
Ne tik saugo, bet ir mikrofonus nešioja
Komentatoriai iškėlė mintį, kad šiais laikais sargus galėtų pakeisti saugos firma.
„Turime 4 sargus, kas ketvirtą parą budi. Mūsų įstaiga turi specifiškumo, kadangi vykstantys renginiai dažnai pasibaigia vėlai. Vyrai dirba ne tik budėtojų darbą. Scenos statymas, aparatūros gabenimas. Jie dirba kitus ūkinius darbus, kur reikia – paremontuoja. Mikrofonus į sceną nešioja. Nėra taip, kad atėjo ir atsėdėjo, čia kitoks darbas, reikia viską daryti bendrom jėgom”, – aiškino Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė.
Svajoja apie naują darbuotoją
Nors pareigybių skaičius Anykščių kultūros centre sumažintas iki 53, D.Petrokaitė sakė, kad įstaigai reikia naujų darbuotojų.
„Ieškome, bet kadangi neturime pinigų, negalime dabar ieškoti vadybininko. Einame į virtualiąją erdvę, gyvenimas rodo, kad turime daug daryti veiklų ir renginių virtualiai, tai čia jau reikia pastiprinimo. Darbo skaitmenizavimas – čia turi būti pasiruošimas, tai turi būti atliekama profesionaliai. Mums labai reikėtų tokio žmogaus, bet toks biudžetas, kad turime pasitaupyti”, – sakė ji.
Daugiau „ susimažinti” nebenorėtų
Kokie pokyčiai laukia per artimiausius dvejus metus, Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė prognozuoti nesiryžo.
„Šitie metai tokie kaip ir aiškūs todėl, kad yra aišku su pastatais, darbuotojais. O dėl kitų metų turėtų būti priimti steigėjo sprendimai, čia jau ne mano valioje. Mūsų nėra tiek daug, kad kasmet galėtume uždarinėti ir mažinti. Matysime metų eigoje”, – kalbėjo ji.
Direktorė tikino, kad optimizacija jai nebuvo netikėta: „Spaudimo iš savivaldybės uždaryti kaimų skyrius tikrai nėra. Apie tuos pastatus jau buvo seniai kalbėta, tai neišdygo nei prieš pusę metų, nei dabar. Apie kitus pastatus tikrai neina kalba, bet jei rajono biudžetas bus ribotas, jei bus kažkokie reikalavimai, tai liečia visas kultūros įstaigas, ne tik kultūros centrą.”
„Joks žmogus 12 valandų nedirba”
Anykščių rajono mero pavaduotojas Dainius Žiogelis „Anykštai” dėstė, kodėl imtasi Anykščių kultūros centro optimizacijos.
„Čia įvyko nebeesančių žmonių, pareigybių, kurios ir taip buvo neužimtos, optimizacija. Arba kai kurie darbuotojai kažkaip mistiškai per kelias vietas susikrovė labai daug etatų. Įtarėm, kad fiziškai žmonės tiek nedirba. Buvo po pusantros pareigybės.Tos pareigybės buvo istoriškai jungtos, jungtos kaip ir dirbti už du”, – kalbėjo jis.
D.Žiogelis pastebėjo, kad optimizacija parodė, kiek yra realiai dirbančių žmonių kultūros centre.
„Mūsų jau prieš metus buvo pasakyta mokykloms, darželiams, kultūros centrui, bibliotekai, kad geriau verta žmogui, padarančiam darbą, mokėti didesnį atlyginimą, negu vaidinti, kad jis dirba pusantros pareigybės. Joks žmogus 12 valandų darbe nedirba”, – sakė jis.
Mero pavaduotojas D. Žiogelis tikino, kad dėl optimizacijos niekas nenukentės: „Nenorime pokyčių „gyvų žmonių sąskaita, niekas jų neskriaudžia.”
Kaimų kultūros kokybė prasta
Vicemeras D.Žiogelis dėstė, kad kultūra Anykščių rajono kaimuose turėtų būti kitokio lygio nei yra šiandien.
„Einama link to, yra toks noras, kad kultūra būtų profesionalesnė. Didžiojoje dalyje kaimų kultūros kokybės nėra. Geriau į tuos centrus atvežti geresnį ansamblį, programą nei bandyti kažką išspausti iš vietos. Nebėra iš ko išspausti. Nebėra dalyvaujančių žmonių, nebėra ansamblių, vienas kitas dar kažką veikia, ir viskas”, – sakė D.Žiogelis.
Ateities vizijos
D.Žiogelis taip pat atskleidė vizijas, kaip Anykščių kultūros įstaigos galėtų atrodyti ateityje.
„ Būtų galima įkurti kiekvienoje seniūnijoje po kultūrinį centrą, kuris sujungtų biblioteką, muziejų ir kultūros centrą, ir tai būtų kultūros židinys. Dabar visi veikia atskirai. Mūsų toks noras, bet to neleidžia Kultūros ministerija, vienas kitam prieštaraujantys įstatymai”, – kalbėjo vicemeras..
