Jeigu nori susigadinti santykius su žmogumi – pradėk jį mokyti gyventi…

„Džiaugsmynas – kaip raidynas, pilnas džiaugsmo raidžių, kaip psalmynas, kaip dienynas, dienų knyga. Žinoma, ši knyga ne vien apie džiaugsmą. Pavadinimas veikiau nurodo gyvenimo poziciją, netgi užsispyrimą džiaugtis, kad ir kas nutiktų. Džiaugsmo mums visiems taip trūksta. Ne paviršutiniško kikenimo, bet to, kylančio iš egzistencijos gelmių, kurio kūrėjai – ne mes patys.

Knygoje – 22 grynojo įkvėpimo tekstai, esukai (nuo žodžio esu, būnu), parašyti 2014–2021 metais. Juose dalijuosi savo kasdienybe, per jos smulkmenas apmąstydama egzistencinius dalykus. O kasdienybėje juk pilna visko: buitinių reikalų, netikėtų, keistų susidūrimų, šeimos santykių, motinystės krizių, nūdienos žmogaus nerimo bei prasmės ieškojimo ir egzistencinių atverčių. Būtis, ūmai atsiverianti verdant sriubą, patraukia į apmąstymus bei maldą. Taigi manieji esukai –  panašiai gyvenantiems, mąstantiems ir jaučiantiems – apie visa tai…“ –  Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą knygą anonsuoja L. S. Černiauskaitė.

L.S. Černiauskaitės „esukai“ – asmeniški ir sakralūs. „Santykio su Viešpačiu neevangelizuosiu, nes pati nepernešu atviro evangelizavimo, kai žmonės kiša bet ką, nebūtinai Dievą. Kiša savo požiūrį, savo gyvenimo būdą, jaučiasi galį mokyti kitus gyventi ir t. t. Aš šito negaliu pakęsti. Nuo pat vaikystės. Ir pati stengiuosi taip nedaryti. Nes aš žinau, kad tai iš karto atstumia. Jeigu nori susigadinti santykius su žmogumi, tai pradėk jį mokyti gyventi. Net jeigu tam žmogui yra 8 ar 9 metai. Jau nekalbu apie suaugusius žmones. Liudijimo žanras. Aš tiesiog liudiju savo būtį, ką reiškia man būti ant šio svieto. Laurai Sintijai. Tai iš esmės yra, ką galiu ir kas pasidaro per mane“, – Anykščiuose kalbėjo rašytoja.

Renginio vedusios bibliotekininkės Juditos Skačkauskienės paklausta, ar dr. R. Tamošaitis buvo pirmuoju knygos skaitytoju ir vertintoju, rašytoja sakė, kad vertintojų jai nereikia. O dr. R. Tamošaitis aiškino, kad sutuoktinės knygoje „daugiau sakralinės temos ir dėl to – nejaukumo“. „Jeigu nusivilčiau, tai matytųsi, pajustų iš karto. Mums šnekėtis daug nereikia, mes tą pačią mintį pagauname vienu metu“, – kalbėjo dr. R. Tamošaitis.

Plačiau apie renginį – „Anykštoje“.