Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus.
„Siūlyčiau iš anksto nekurti mitų ar legendų. Nemanau, kad euro įvedimas Lietuvoje priklausys nuo atskirų ES valstybių noro ar nenoro. Viskas mūsų pačių rankose, lems mūsų pačių gebėjimas valdyti šalies ekonomiką ir finansus”, – teigė K. Glaveckas.
Pasak politiko, Lietuvos ekonomika bendrame ES katile yra pernelyg maža, jog darytų didelę įtaką visai bloko finansų sistemai.
„Galbūt Lietuva, kaip valstybė, dėl savo finansinės būklės pastaruoju metu buvo kiek praradusi pasitikėjimą, bet, manau, mūsų šalis yra pajėgi, turi visas galimybes greitai jį vėl atgauti”, – teigė K. Glaveckas.
Pasak jo, akivaizdu, kad euro zona dabar išgyvena nelengvus recesijos laikus – yra ženklų, kad grįžti į augimo kelią gali užtrukti bent kelerius metus. Tačiau Lietuva jau seniai turi fiksuotą lito ir euro kursą, tad mūsų šaliai nėra taip svarbu, kada įsivesti eurą. Kita vertus, net esant galimybei jį įsivesti, pirmiausia, parlamentaro nuomone, reikėtų atidžiai pasverti visas aplinkybes.
K. Glaveckas mano, kad Lietuvai įsivesti eurą realu 2017-2018 metais.
