Ką stebėti 2018-aisiais Lietuvos politikos, kultūros ir visuomenės gyvenime

Naujienų agentūra BNS pateikia prognozuojamus svarbesnius 2018 metų Lietuvos politikos, kultūros ir visuomeninio gyvenimo įvykius.

Trys reformos. Valdančiųjų laukia trys testai, kurie parodys pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Valdžiai stiprėja spaudimas imtis mokesčių pertvarkos ir gerinti mokesčių surinkimą, kad būtų galima papildyti biudžetą ir mažinti skurdą. Pavasarį tikimasi Vyriausybės pasiūlymų, kaip mažinti darbo santykių apmokestinimą bei pertvarkyti pensijų sistemą. Kitąmet turėtų būti priimti sprendimai dėl dalies aukštųjų mokyklų sujungimo, tačiau kritikai turbūt pasiges sisteminės aukštojo mokslo reformos. Yra šansų, kad Į Lietuvą ateis britų universitetas. Įsibėgės diskusijos dėl naujo finansavimo modelio, atsisakant studento krepšelių sistemos. Pavasarį dėmesio centre gali atsidurti valstybės tarnybos pertvarka, numatanti tarnautojų skaičiaus mažinimą ir jų algų kėlimą, bet lieka abejonių, kaip tvirto politinio užnugario neturinčiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pavyks įtikinti fragmentuotą Seimą.

Svečiai. Vasario 16-ąją, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, lietuvius Vilniuje sveikins Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Gruzijos prezidentai, Europos Komisijos pirmininkas, karališkųjų šeimų nariai iš Švedijos ir Danijos. Vasarą prezidentė rengia moterų lyderių forumą, į jį gali atvykti ir dvi įtakingiausios Europos politikės – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų premjerė Theresa May. Vienu svarbiausių dešimtmečio įvykių gali tapti popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą rugsėjį. Kitąmet Lietuvoje taip pat gali apsilankyti Japonijos premjeras Shinzo Abe, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

Prezidento rinkimų apšilimas. Šiemet rinkimų nebus, bet bėgant mėnesiams įsisiūbuos diskusijos dėl potencialių kandidatų prezidento rinkimuose ir pretendentų viešųjų ryšių akcijos. Vis dėlto rimčiausi kandidatai savo sprendimo paskelbimą turbūt atidės iki 2019-ųjų. Sauliaus Skvernelio, Gitano Nausėdos, Visvaldo Matijošaičio, Vygaudo Ušacko, Ingridos Šimonytės ir dalies kitų politikų veiksmai vis dažniau bus vertinami per prezidento rinkimų prizmę.

Diplomatija. Lietuva tikisi birželį sulaukti kvietimo įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Valdžia tikisi, kad narystė sėkmingų ekonomikų klube pagerins šalies įvaizdį siekiant pritraukti investicijų ir lengviau naudotis ekspertine pagalba, bet kiti – pusiau juokais, pusiau rimtai – sako, kad pasiekus tikslą gali išnykti spaudimas toliau vykdyti reikalingas reformas. Tarptautinėje politikoje Lietuvai gali tekti laviruoti tarp vis dažniau išsiskiriančių JAV ir Vokietijos-Prancūzijos dueto pozicijų. Pačios ES viduje stiprėjant „kelių greičių“ Europos vizijai, teks pradėti rinktis – būti branduolio dalimi su prancūzais ir vokiečiais, bet be lenkų ir skandinavų, ar likti periferijoje ir likti laisviems nuo įsipareigojimų dėl bendro euro zonos biudžeto ir bendrų mokesčių. Lietuva turbūt susilaikys, jei ateis balsavimas dėl sankcijų Lenkijai.

Politinės korupcijos byla. Teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti verslo koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai bei grupei politikų ir verslininkų. Kaltinimo ir kai kurių detalių paviešinimas gali suduoti dar vieną smūgį šių asmenų reputacijai, galbūt ir pasitikėjimui visa politine sistema. Teisėsauga turbūt sulauks spaudimo pasiaiškinti dėl ilgos tyrimo trukmės – tuometinis liberalų lyderis buvo sulaikytas dar 2016-ųjų gegužę.

Strasbūro bylos. Šiemet Europos Žmogaus Teisių Teismas gali paskelbti sprendimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. Ši byla nagrinėjama neįprastai ilgai – viešas posėdis surengtas dar prieš pusantrų metų. Strasbūro teisėjai kitąmet taip pat nagrinės Lenkijos koncerno „Orlen“ skundą dėl Lietuvos skirtos baudos už konkurencijos pažeidimus ir aiškinsis, ar rašytojo Vytauto Petkevičiaus dukra buvo pagrįstai patraukta atsakomybėn už garbės ir orumo įžeidimą dėl tėvo veiksmų, jam mirus.

Vadovai. Prezidentė iki kovo turėtų apsispręsti, ar STT ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovus Saulių Urbonavičių ir Dianą Vilytę skirti antrajai kadencijai. Lietuvos radijo ir televizijos taryba pavasarį rinks LRT vadovą. Pastaruoju metu politikų klausimų dėl LRT veiklos sulaukęs Audrius Siaurusevičius gali siekti trečiosios kadencijos, tačiau savo planų kol kas neatskleidė.

Kultūra. Lietuvos kultūrinį gyvenimą praturtins valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programa, o vienu iš akcentų turėtų tapti Berlyne rasto Vasario 16-osios akto pristatymas Signatarų rūmuose. Rudenį Vilniuje buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje duris atvers privatus šiuolaikinio meno muziejus MO, mecenuojamas Danguolės ir Viktoro Butkų.

Vanago kapo paieškos. 2017-ųjų didžiųjų atradimų – Vasario 16-osios akto ir sukilėlių palaikų – tęsiniu šiemet galėtų tapti vieno iš garsiausių partizanų vadų Adolfo Ramanausko – Vanago kapo identifikavimas. Archeologiniai tyrimai Vilniaus Našlaičių kapinėse Antakalnyje numatomi pavasarį.

Gynyba. Birželį Lietuvoje planuojamos didžiausios karinės pratybos šalies istorijoje – įvairiose šalies vietose vienu metu treniruosis daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos ir kitų NATO šalių karių. Liepą NATO viršūnių susitikime Lietuva tikisi sprendimų, kurie padėtų sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą.

Ilgieji savaitgaliai. Lietuviai ilgaisiais savaitgaliais galės džiaugtis švęsdami valstybės atkūrimo šimtmetį vasario 16-ąją ir Karaliaus Mindaugo karūnavo dieną liepos 6-ąją – abi šventės bus penktadieniais.