Balandžio 23-iosios – darbingo antradienio – rytą pabudome sugrįžusios Ponios Žiemos pasakoje su 12–17-kos centimetrų storio danga, vasarinėmis padangomis sunkiai beišvažiuojamais keliais ir… be elektros. Daugiausia žalos netikėtas snygis padarė Panevėžio ir Utenos regionuose. Šiandien jau galime rašyti – pondie, visa laimė, kad ne visoje Lietuvoje tiek prisnigo!..
Šlapias sniegas išlaužė žydinčius augalus, nulenkė medžių šakas, kėlė pavojų stogams, bet svarbiausia, kad nemažą dalį gyventojų paliko be elektros, prie kurios mes visi esame taip įpratę, kaip prie savaime suprantamos duotybės… Kontrastai gamtoje, bet suirutė ir viduje dėl išsijungusių šildymo sistemų, neveikiančios buitinės technikos, išsikrovusių baterijų ir kt.
Tad patogiai sodybose gyvenantys ir iš namų dirbantys gyventojai turėjo mikliai suktis ir prisiminti viską, kaip gi jie buvo pasiruošę ekstremaliems atvejams. Su tuo susidūrė ir mūsų šeima.
Ir taip: trečią valandą nakties dingusi elektra, ryte registruojame gedimą, neveikia šildymas. Jau vėsoka, bet ne bėda – turime neišmestą lauk krosnelę (teko man jos atsiprašyti, nes tai man ji ir trukdė labiausiai – norėjau vietoje jos naują spintelę turėti). Ir malkų turime – vienas du, ir šilčiau.
Abiems besidarbuojant, greitai išsikrovė kompiuterių baterijos. Aplinkiniuose kaimuose irgi nėra elektros.
Kažin, ar čia visoje Lietuvoje taip užvertė sniegu ir atkirto nuo gyvenimo? Gerai būtų radiją įsijungti. Radom mažytę, skirtą tokiems ekstra atvejams, bet baterijos neveikia (aišku, kad išsikrovusios). Reikia „Power banko“. Gerai, kad vyras „zopaslyvas“, tad sujungta, tik ne kažką sužinojom iš žinių, o ir laiko nėra jų laukti, nes reikia toliau suktis – kur vežti ir pakrauti kompiuterius? Gal į Kavarską? Susisiekiam su dviem kavarskiečiais ir sužinom, kad ir Kavarske taip pat nėra elektros. Iš ESO žinios tokios: „Sustiprinę pajėgas, elektros energijos tiekimo sutrikimus stengiamės šalinti kuo operatyviau. Tačiau dėl labai didelio kiekio tinklo pažeidimų, šiandien elektros tiekimo atnaujinti visiems vartotojams nepavyks. Numatyti tikslaus elektros tiekimo atnaujinimo laiko jūsų objekte kol kas negalime. Apie tolimesnę darbų eigą jus informuosime atskiru pranešimu.“
Tik… nebuvo daugiau jokio atskiro pranešimo iš ESO.
Bėdą patvirtino ir grįžę iš Kavarsko mokyklos vaikai – nėra ne tik elektros, bet ir vandens, valgykla nedirbo, kai kurie mokytojai ir mokiniai nė neatvažiavo (medžiai kelius užgriuvę), kai kurios pamokos nevyko.
Susirandam seną elektros generatorių (poros dešimčių metų senumo), bet neturim atsargoje benzino… Kelionė į artimiausią degalinę, bet ta nedirba… Tada link Ukmergės, link arčiausios kuro degalinės. Kažkur prašmėžuoja pravažiuojantys ESO darbuotojai – taip, laimingai visiems… Interneto ryšys prie degalinės irgi toks – vos vos veikia.
Pagaliau turim kuo užkurti elektros generatorių. Pamoka – reikia nors kiek benzino turėti garažėlyje… Jau gerai, jau galima gyventi, bet pasirodo, per silpnai krauna, o gi šaldytuvą ir šaldiklį reikia nors kiek įjungti. Generatorius per silpnas, nepaveža net vieno šaldytuvo – įsijungimo momentu per didelė apkrova, generatorius išsijungia.
Vaikai sudirgę ir kažkokie lyg „nesusipratę“: „kaip tai nėra elektros? kada bus? kaip tai nebegalima naudotis ir pažaisti telefonu?.. O ką veikti be televizoriaus, be kompiuterio ir be telefono? Siaubas!..“
„O tai pagalvokit, kaip jaučiasi ukrainiečiai. Mums tai – kokia diena ar dvi, o jiems – dveji metai“, – nuskambėjo mano žodžiai vaikams vietoje papildomos pamokos…
Žodžiu, vyko gera, gyvenimiška ir reali repeticija – o kas, jei be elektros sodyboje ir visoje artimiausioje teritorijoje… O kas, jei dar koks ekstra atvejis ir laiko skirta itin mažai? Na, išvykimo krepšio neturim susidėję, bet gal tas aktualiau didmiesčių gyventojams, reikia tikėtis…
Lietuvos valdžia raportuoja, kad mes stiprūs, viskam pasiruošę: ir negandoms, ir ekstremaliems atvejams, – o užteko iškristi 20 centimetrų sniego balandžio mėnesį, ir pusė Lietuvos nokautuota…
Matyt, ir ESO optimizuotas, visur darbuotojų sumažinta. Kai iškyla ekstra atvejis, tada chaosas. O kiek gi visi turime grynųjų?
Jei nėra elektros, tai: nutrūkęs šildymas; nėra vandens; degalinės neveikia – kuro negali įsipilti; parduotuvėse pardavėjos nuobodžiauja, bet nusipirkti pirkėjas nieko negali – kasos neatsidaro; šaldytuvai ir šaldikliai išsijungę – jeigu taip dvi paras, ilgai ir sunkiai kauptą nuo vasaros maistą tektų išmesti (o gi daugybė šaldytuvų parduotuvėse, ir viską mesti lauk…); vaistinės nedirba, nors vaistininkės šalia sukiojasi; valdžios atstovai sėdi darbo vietose, bet be kompiuterių nieko negali padaryti. Ir svarbiausia: neveikia bankomatai, trūkinėjantis arba silpnai veikiantis interneto ryšys. Atrodo – visiškas atkirtimas nuo pasaulio… O gal esame įpratę per daug gerai gyventi?
Pievos
Kaip suprantu Jus rašote,kiek nedaug iki katastrofos.O jeigu kažkas susprogdintu jūroje elektros kabelį,arba kaimynai nukirptu laidus breilo žiede.Kas tada? net nereikia ir karo. O dėl Ukrainos: Žinokite Lietuva negaus karo atveju tokios viso pasaulio paramos,nes ten susidurė Amerika su Rusija.O Lietuva Amerikai visiškas nulis.
Tai rasija 0…. melagių šalis