Iš parduotuvių lentynų jau seniai dingo kūčiukai, išpakuotos visos kalėdinės dovanos, o komunalininkai jau surinko šalia atliekų konteinerių gyventojų sumestas eglutes. Tačiau šventinis laikotarpis Anykščiuose vis dar tęsiasi. Spindi visu gražumu kalėdinės eglės Anykščiuose, tik Kalėdų senio niekur nematyti. Matyt, laukia sausio mėnesio ir būtinai sugrįš su dovanėle – didele didele sąskaita už elektrą.Tačiau tai ne bėda .Kokia ji bebūtų dėl išaugusių elektros energijos kainų, ji bus apmokėta mokesčių mokėtojų pinigais!
Gerbiama Anykščių rajono rajono savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, „Anykštos“ paprašyta, nuodugniai paaiškino, kodėl Anykščiuose taip ilgai tęsiasi kalėdinis laikotarpis. Kam gi labai patinka cepelinės spalvos dangus? Tai, štai, tos mirksinčios lemputės yra tarsi gardžiai kvepiantys spirgeliai su grietine ir svogūnais, kuriais gausiai apliejami lėkštėje pūpsantys cepelinai. Valgai tuomet juos garsiai čepsėdamas ir pilvas džiaugiasi. Be viso šito, esu tai patyręs ne vieną kartą, cepelinai nėra tokie skanūs ir teikia mažiau džiaugsmo gomuriui.
Pasak gerbiamos Anykščių vyriausios architektės, tęsdama šventinį laikotarpį Anykščių rajono savivaldybė žmonėms nori tik paties geriausio – dovanoti atgaivą bei džiaugsmą.
Tačiau pikti tie anykštėnai. Negražiai pravardžiuoja Anykščių kalėdinę eglutę, sako, kad rajono valdžiai ne žmonėms džiaugsmą rūpi dovanoti, o galimai juos kuo ilgiau panervuoti.
Kantrybės, mielieji, jau nedaug laiko liko ir visos tos dekoracijos užges. Ir miestelėnai galės lengviau atsipūsti. Juk tikrai pradeda nervinti miesto centre sutikti turistai, kurie klausinėja, kur yra Anykščių kalėdinė eglutė…
Kalėdine Anykščių eglutė nešvies iki Velykų. Taip ilgai dalyti žmonėms atgaivą bei džiaugsmą savivaldybei būtų per brangu, o ir laiko gaišimas. Prieš artėjančius savivaldos rinkimus juk dalijama viltis ir pažadai.
Nors kažkas yra pastebėjęs, kad kalėdine Anykščių miesto eglutė galėtų šviesti, jei jau taip, iki kovo 5 dienos. Gražiau būtų eiti balsuoti…
Sako, jau septyneri metai, kai kalėdinė Anykščių miesto eglė spindi iki Grabnyčių. O per Grabnyčias, kaip žinia, bažnyčiose šventinamos žvakės. Tokia žvakė pagal senas tradicijas būdavo mirštančiajam įdedama į rankas.
„Iki grabnyčios eglė-žaginys bus papuoštas. Ir bus uždegta Grabnyčios žvakė dabartinei valdžiai“, – portale anyksta.lt piktai juokauja politiniai oponentai. Tikėtina, kad po tokių juokelių bent prieš savivaldos rinkimus jau niekam iš valdžio nebekils ranka atgaivą ir džiaugsmą žmonėms dalyti iki Grabnyčios….
Sakoma, kad per Grabnyčias jau pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. O gaidys juk centrinį Anykščių miesto daugiabutį puošia. Miesto simbolis. Ir kiek daug paslėptų ženklų pasidarius po Anykščių miesto centrą galima pamatyti, kurie tiesiog patys paaiškina, kodėl merijos pastate priimami vienokie ar kitokie sprendimai.
Jei diena per Grabnyčias būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis.Tačiau net ir senolių išmintis nepasitvirtins, grūmos visas miestas liepos mėnesio vidury, kai Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, griaudės festivalis „Devilstone“.
Jei per Grabnyčias dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. O čia prastos žinios komunalininkams, kurie vis pritrūksta lėšų ir resursų nušienauti viešąsias erdves.
Vėjuota Grabnyčios diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.
Rašant šias eilutes fone nuskambėjo žinomo atlikėjo Ovidijaus Vyšniausko kūrinys „Išdalinau“.
„Išdalinau savo liūdesį, džiaugsmą ir nerimą,
Ir pilkumoj dienos, ir svaiguly naktų.
Kas pasakys, kiek dar liko gyvenimo kelio man?
…“
Šie dainos žodžiai – dar vienas – ženklas, kad dovanodamas žmonėms džiaugsmą ir atgaivą gali likti prie suskilusios geldos. Kaip tas dovanas įvertins rinkėjai, paaiškės jau greitai – po Grabnyčios.
