Anykščių problemos niekada nebus išspręstos, nes paprasčiausiai nėra problemų. Kaip Tarybų Sąjungoje nebuvo sekso, taip Anykščiuose nėr problemų.
Anykščių problemos niekada nebus išspręstos, nes paprasčiausiai nėra problemų. Kaip Tarybų Sąjungoje nebuvo sekso, taip Anykščiuose nėr problemų.
Trečiadienį verslo forume, kurio absoliuti dauguma dalyvių – Anykščių valdininkai, skambėjo anykštėnų gynybinės nuostatos. Privažiavo būrys šnekėtojų iš ministerijų, iš visuomeninių organizacijų, pasiruošusių mus mokyti daryti verslą, o valdininkai vietoj susidomėjimo, kaip padėti verslininkams, gynėsi ir aiškino, kad viskas pas mus gerai.
Meras Sigutis Obelevičius pasakė: „Mes itin palankias sąlygas esame sukūrę verslui vystyti”. Ir tuo meras pasakė viską. Ir apie rajoną, ir apie rajono perspektyvas, ir apie save… Viską, ką gero valdžia galėjo padaryti verslui, jau padarė. Iš šitos sakinio vartymo galima parašyti visas „Rieves”. Viską, ką suprato, padarė? O suprato jau viską? Domėtis, mokytis, aiškintis nebėr prasmės. Viskas jiems aišku. Tiesą sakant, o kas konkrečiai slypi po sąvoka „itin palankios sąlygos”? Kokios sąlygos būtų „itin nepalankios”? Ir dar – jei prieš dešimt metų sąlygos verslui nebuvo tokios geros kaip dabar – kokie konkretus valdžios darbai sąlygas pagerino?
Kelintą kartą girdžiu skaičių, jog Anykščius aplankė 250 000 turistų. Spėju, kad čia metų, o ne šimtmečio suvestinė. Taigi beveik 700 turistų Anykščiuose turėjo lankytis kiekvieną dieną. Kadangi kartais būna šalta, kartais lyja, kartais netikėtai būna pirmadieniai, giedrais savaitgaliai turėjome sulaukti ir 1500, net 2000 turistų. 2000 turistų – tai bent 50 autobusų. Mieste tilptų ir daugiau žmonių (jei labai neišsikėtotų), bet kaip Anykščiuos sutalpinti 50 autobusų? 3 pastatys turizmo informacijos centro aikštelėje, 4 – prie Puntuko akmens, 5 – prie geležinkelio stoties… Tiesa, dar yra Niūronių hipodromas, miesto stadionas, Katlėrių aerodromas… Kaip čia užmiršau…
Jei rimtai, tai svaigstam nuo mistinių skaičių, lyg kartojant žodį „turistas”, „turistas”, „turistas” – patys burnoje jaustume alaus skonį.
Valdininkus sujaudino žinia, jog Anykščiai atitinka probleminio rajono kriterijus, todėl galime gauti papildomus Europos Sąjungos milijonus. Milijonai yra gerai. Nėra svarbu, kaip mus vadins – probleminiu, specifiniu, išskirtiniu ar dar kokiu nors rajonu, tačiau problema yra problemos, dėl kurių mus žadami išskirtiniai pinigai. Kitaip tariant, jei Anykščiai atitinka kriterijus, kuriuos atitikę savivaldybės yra vertos išskirtinio gelbėjimo, tada ir „Veido” reitingais nedera abejoti. Subinėj mes esam ir pagal reitingus, ir pagal kriterijus. Tiesa, paradoksas, jog kai savaitraštis „Veidas” paskelbė, kad esame pačiame šalies savivaldybių reitingų dugne valdininkija ėmė aiškinti, kad savaitraštis tendencingas ir subjektyvus, o kai Vidaus reikalų ministerijos klerkas paviešino iš esmės tą pačią žinią – pasigirdo ovacijos. Taigi, už pinigus mes džiaugsmingai sutinkame būti kuo nori ir kur nori…
Bendras Anykščių valdžios santykio su ekonomika fonas yra … joks. Suprantu, kad politikams dažnai reikia kalbėti ne tiesą, o taip, kaip naudinga. Dalį melo net galima pateisinti, vadinti jį šventu melu. Gal kalbos apie turizmą padeda privilioti naivius turistus? Bet juk kai neidentifikuoji problemų, negali jų net pradėti spręsti. „Mums trūksta gerų kavinių”, – esu iš valdžios vyrų girdėjęs. Daugiau nieko netrūksta, tik „gerų kavinių”. Bet ir čia mes, valdžia, „ne prie ko”, verslininkai – „lochai”…
Valdžia, kaip verslo forume sakė meras, žvakių fabrikėlio nepastatys, tačiau Benderiui parodyti, kur tą fabrikėlį statyti, jis gali, manau, pajėgtų. Pavyzdžiui, niekaip nesuprantu, kodėl savivaldybės internetiniame puslapyje nėra sukrauto viso parduodamo ar nuomojamo valdiško nekilnojamojo turto iliustracijų, aprašų, kainų. Lyg ir nebūtų labai sudėtinga inventorizuoti ir visus valstybinės žemės sklypus, kuriuos galima įsigyti ar nuomoti. Įsivaizduoju žemėlapį, kuriame nurodyti sklypų dydžiai, nuomos kainos. Nemanau, kad būtų nusikaltimas į tą pačią valdišką duomenų bazę įtraukti ir kokios „Anykščių kvarcui” priklausančios plytinės griuvėsius. Vieną savaitę viena labai atsakinga savivaldybės darbuotoja sumažintų savo pliurpimo apimtis 50 procentų ir būtų sukurta tokią duomenų bazė. Bet taip nebus. Pirmiausiai dėl to, kad aš nesuprantu, jog tokie darbai yra beproooooooooootiškai sudėtingi, antra – kai geras vietas pradėsi skelbti viešai ir kam pakliūva siūlyti, JUODELISKrikštaponis taps mažiau reikšmingas. Va čia tai jau būtų problema. Baisiau nei probleminio (specifinio, išskirtinio ar pan.) rajono statusas.
