„Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame“ (Vinstonas Čerčilis). Tai, ką gauname, ką uždirbame, paprastai taupome. Būna ir išimčių, pvz., vienas atsitiktinai mano sutiktas pilietis iš kito miesto paatviravo (sakyčiau, „pasigyrė“), kad rūko jau 35 metus. Paklausiau, tai kiek gi išleidžia cigaretėms. Pasirodo, prarūko beveik minimalią algą kas mėnesį!.. Pamatęs mano veide nuostabą ir išgirdęs klausimą „Tai kiek reikia uždirbti, kad minimumą cigaretėms galima išleisti?“, ėmė teisintis, kad visi išleidžia – jei ne cigaretėms, tai kitiems „malonumams“. Gal ir išleidžia, bet daugelis, tikiuosi, protingiau, nes „kurortiniuose“ Anykščiuose nesigirdi, kad žmonės džiaugtųsi itin gerais uždarbiais…
Taigi, paprastieji mirtingieji taupo, ir tokių yra tikrai dauguma. O kaip ir kur taupyti, čia jau kiekvieno reikalas ir fantazija, bet yra ir tam tikrų „bankinių“ dėsningumų. Ne vienas vyresnio amžiaus asmuo turi blogos ar net skaudžios patirties su bankais. Po Nepriklausomybės paskelbimo atsivėrė kitokios finansinės galimybės, atsirado naujų finansininkų ir ekonomistų, bet… Čia jau galima prisiminti amžiaus aferą – kaip 1994-aisiais subankrutavo Kaune gyvavęs privatus komercinis „Sekundės“ bankas. Dingo žmonių milijonai, o banko valdytojas, pasirodo, buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko dėl nepriekaištingo elgesio… Vėliau buvo Snoro banko žlugimas, Tauro banko išnykimas, kažkur daugiau nei prieš dešimtmetį išgaravo ir Ūkio bankas… Dar kažkoks Litimpeks buvo, Hermis irgi pinigus žmonių surinkinėjo…
O viena mano bičiulė iš artimiausios aplinkos prieš 16 metų viename banke (kurio padalinio jau nebėra nei Anykščiuose, nei Ukmergėje) buvo pasidėjusi terminuotą indėlį. Pasakojo, kad paskambino (po 16-kos metų!) jai iš to banko, turėjo atnaujinti duomenis.
„Iškamantinėjo viską: nuo darbovietės ir pareigų iki buvusio adreso, dabartinio tikslaus adreso, uždirbamų pajamų. Kažkoks priverstinis asmens duomenų „tardymas“! O kai jau pati ėmiau jų klausinėti, kokio gi dydžio tas indėlis, supratau, kad kapsi banko aptarnavimo mokestis už tuščią sąskaitą… Na, teko užsiregistruoti ir nuvykti. Tiesa, dar teko paieškoti, kur gi tas man reikalingo banko skyriaus konsultacijų centras sostinėje įsikūręs. Ne viena aš tą dieną dairiausi ieškodama – sutikau dar vieną porą, kurie manęs klausė, kur tą banką rasti. Turbūt ieško žmonės savo pinigų… O kai jau radau, tas skyriaus konsultacijų centras, pasirodo, – kaip didesnis kambarys, kur sėdi dvi jaunutės darbuotojos – konsultantės. Gerai, kad ne robotai“, – pasakojo bičiulė.
Kai bankas automatiškai nuskaitė bičiulei aptarnavimo mokestį, ji atgavo mažesnę sumą, nei buvo padėjusi terminuotą indėlį prieš 16 metų!.. Norėjo, matyt, nors eurą sutaupyti, o „išėjo į minusą“.
„Pasirodo, buvo dvi sąskaitos su kiaurais nuliais jose, tad tikrai daug bankininkai aptarnavo mano sąskaitas nulines, „pagarba“ bankui už sunkų darbą… Suprantu, kad bankai turi gerus advokatus ir man neverta kelt vėjo. Štai ką reiškia neturėti patirties su pinigais ir su investavimu… Jau nekalbu apie infliaciją… Bet kad už nulius sąskaitoje kapsi, kapsi, kapsi, o tuo metu bankas sėkmingai naudojasi mano pinigais… Įdomu, keliems tūkstančiams gyventojų dar taip kapsi panašiai, kaip man – tarkim, 15 ir daugiau metų. Įdomu, ar yra kokios bankuose taisyklės, kada jau jie patys uždaro tokias nulines sąskaitas. Ar lai kapsi tie banko mokesčiai – vis tiek gi kas nors susimokės? Kodėl nebuvo jokio laiško, jokio skambučio iš banko per 16 metų?“ – pasipiktinusi atviravo bičiulė.
Taip, niekam ne paslaptis, kad bankai aptarnavimo mokestį kėlė n kartų, savo pavadinimus keitė irgi n kartų – jau tiek yra buvę pakeitimų dėl bankų pavadinimų, kad reikėtų ilgai „googlinti“, kol visus pavadinimus atsektum: buvo Lietuvos taupomasis bankas, Hansabankas, Vilniaus bankas, Lietuvos žemės ūkio bankas, Nordea bankas, DNB bankas… Pereinama prie dirbtinio intelekto, robotizacijos, dirbančių žmonių kiekį sumažina – taip paprastai „gyvai“ (kada panorėjęs) nebepasikonsultuosi, o ir banko gerokai paieškosi…
Taisyklės kiekviename banke, matyt, gali būti skirtingos. Ir žmonės nežino, ar tikrai visuose bankuose galioja toks aptarnavimo mokestis už turimas tuščias sąskaitas.Suprantama, nėra ko laikyti tuščių sąskaitų…
Taigi, mieli anykštėnai, jei turit kažkokią neuždarytą sąskaitą velniai žino kuriam dabar banke (iš tiesų – supaisyk tu, žmogau, tuos pavadinimų keitimus), jei turit kokį nuvertėjusį terminuotą indėlį, Jums „džiugi“ žinia – galbūt ir Jūsų laukia susikaupęs banko mokestis, kurį bankininkai labai lengvai nuskaičiuos, kaip nutiko mano bičiulei, sąžiningai taupiusiai, bet… Argi piniguose laimė?..
kad su bankais reikalų geriau neturėti.