Šuns dantys skirstomi į kandžius, iltis, prieškrūminius ir krūminius. Ypač gerai išsivystę iltiniai dantys, skirti plėšyti maistą ir žudyti. Kandžiai skirti kandimui ir grobio laikymui. Krūminiais dantimis mėsa plėšoma į gabalėlius. Viršutinis ketvirtas ir apatinis penktas krūminiai dantys didžiausi (dar vadinami plėšiamaisiais arba galūdiniais dantimis), jie susiglaudžia kaip žirklių ašmenys ir yra būdingi tik plėšriųjų būrio žinduoliams, ypač tiems, kurie minta vien mėsa.
Suaugę šunys turi 42 dantis – 20 viršutiniame ir 22 apatiniame žandikauliuose. Maži šuniukai turi 28 dantis. Pieniniai kandžiai šuniukui išdygsta 4 – 6 savaitę, iltys – 5 – 6 sav., prieškrūminiai – 6 sav. Nuolatiniai kandžiai išdygsta 3-5 mėnesį, iltys 4-6 mėn., prieškrūminiai 4-5 mėn., krūminiai dantys – 5-7 mėn.
Šunų dantys
Šuns dantys skirstomi į kandžius, iltis, prieškrūminius ir krūminius. Ypač gerai išsivystę iltiniai dantys, skirti plėšyti maistą ir žudyti. Kandžiai skirti kandimui ir grobio laikymui. Krūminiais dantimis mėsa plėšoma į gabalėlius. Viršutinis ketvirtas ir apatinis penktas krūminiai dantys didžiausi (dar vadinami plėšiamaisiais arba galūdiniais dantimis), jie susiglaudžia kaip žirklių ašmenys ir yra būdingi tik plėšriųjų būrio žinduoliams, ypač tiems, kurie minta vien mėsa.
Suaugę šunys turi 42 dantis – 20 viršutiniame ir 22 apatiniame žandikauliuose. Maži šuniukai turi 28 dantis. Pieniniai kandžiai šuniukui išdygsta 4 – 6 savaitę, iltys – 5 – 6 sav., prieškrūminiai – 6 sav. Nuolatiniai kandžiai išdygsta 3-5 mėnesį, iltys 4-6 mėn., prieškrūminiai 4-5 mėn., krūminiai dantys – 5-7 mėn.
Kodėl būtina prižiūrėti augintinių dantis
Daug kas gali teigti, jog šunys tūkstančiu metų išgyveno be dantų šepetėlių, tačiau laikai pasikeitė: lengviau kramtomi pašarai, veisimas neatsižvelgiant į tai, ar gyvūnų dantys patys tvirčiausi ir geriausi, bei kitos priežastys lėmė, kad jų būklė po truputį prastėja. Mūsų keturkojų draugų burnos kenčia nuo dantenų ligų, dantų kritimo, lėtinio skausmo ir t.t. Reguliari šuns dantų priežiūra padės užkirsti kelią apnašų ir dantų akmenų kaupimuisi, išvengti dantenų ligų, leis greit pastebėti traumas, tokias kaip skilę dantys, ar aptikti besivystančias ortodontines problemas.
Šuns nasrus stenkitės pažiūrėti kuo dažniau. Požymiai, rodantys dantų, yra tokie: blogas kvapas, dantenų paraudimas bei patinimas, nulūžę ar iškritę dantys, skausmas (jei šuo, visada leidęs apžiūrėti dantukus, staiga pradeda priešintis, galima įtarti, kad jam skauda), kraujavimas. Kartais augintiniai patys akivaizdžiai parodo, jog kažkas negerai – krapšto snukį letenėle, nerimsta, nebenori ėsti.
Neprižiūrint dantų, pirmiausia ant jų pradeda kaupti apnašos, kurioms kietėjant formuojasi dantų akmenys. Šunų seilių pH didesnis negu žmonių, dėl to jie retai kenčia nuo karieso, tačiau tai puikios sąlygos dantų akmenų formavimuisi. Šie – dažna dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Gingivito požymiai – blogas kvapas iš snukio ir dantenų paraudimas. Daugelis žmonių linkę manyti, kad šunys „iš prigimties” pasižymi nemaloniu kvapu iš nasrų, tačiau dažniausiai jis atsiranda dėl burnos higienos stokos. Nesiimant jokių priemonių, akmenys pradeda formuotis žemiau dantenų linijos, susidaro „kišenės”, kuriose itin aktyviai pradeda veistis bakterijos, išsivysto periodonto ligos. Tada augintinis gali ne tik netekti dantų, tačiau, infekcijai patekus į organizmą, susirgti inkstų, kepenų ar širdies ligomis.
Nuo ėduonies šunys kenčia labai retai (5 proc. populiacijos), taip yra dėl aukšto jų burnos pH, savitos virškinimo sistemos (burnoje angliavandeniai neskaidomi), didelio sąkandžio ploto nebuvimo (kūginė dantų forma) bei didesnių dantų tarpų (juose neužstinga ir neužsilieka maistas). Šunims dantų kariesas dažniausiai atsiranda kaip nors pažeidus dantį, šuniukui polinkį į kariesą gali lemti netinkamai naudoti antibiotikai (ypač tetraciklinų grupės). Mityba, kurioje daug labai rafinuotų ir lengvai fermentuojamų angliavandenių (balta duona, makaronai), taip pat skatina ėduonies vystymąsi.
Reguliariai neprižiūrint augintinio dantų, gali tekti dažniau lankytis pas veterinarijos gydytoją, kuris atliks profesionalią dantų priežiūrą – nors tai ir brangus „malonumas”. Kai tik pastebite, jog šuo turi dantų problemų, gabenkite jį pas veterinarą.
Dantims padėti gali tinkamas ėdalas ir kramtalai
Kadangi šunys nevirškina angliavandenių burnoje kaip žmonės, didelis jų kiekis racione skatina akmenų formavimąsi. Verta prisiminti ir tai, kad kietos sauso maisto granulės geriau, negu minkštas tarp dantų linkęs strigti ėdalas (toks kaip košės ar konservai). Daugelis tyrimų, orientuotų į šunų dantų sveikatą, išvadose nurodo, kad kieti sauso maisto gabaliukai padeda kovoti su dantų apnašomis. Kai kurie gamintojai gali pasiūlyti net specialiai dantų priežiūrai skirtus pašarus. Šėrimas natūraliais produktais (RAW ar BARF) taip pat naudingas – plėšant žalius nesmulkintus mėsos gabalus, dantys tinkamai prižiūrimi.
Venkite tokių produktų tokie kaip „pliki” kaulai (nesvarbu, ar žali, ar virti). Jie gali nulaužti dantis, o atskilusios atplaišos sužaloti snukį ar virškinimo traktą. Jei šuniui kaulai duodami, tai tik mėsingi (ne „kaulas su mėsa”, o „mėsa su kaulu”).
Įsitikinkite, kad Jūsų augintinio mityba subalansuota, kad jis gauna pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų (ypač kalcio), kas taip pat padeda palaikyti gerą dantų būklę.
Dantis stiprina bei apnašų atsikratyti padeda virvės, guminiai žaislai, specialūs dantų higienai skirti gaminiai, kuriuos netgi galima aptepti šunų dantims skirta pasta i duoti graužti augintiniui. Venkite tokių žaislų kaip itin kieti nailoniniai kauliukai ar pūkuoti teniso kamuoliai, kurie surenka visus nešvarumus.
Nepamirškite valyti augintinio dantų
Augintinio dantų valymas neturėtų būti laikomas našta ar nepatogumu – geriau pagalvokite apie pinigus bei nervus, kuriuos patausosite išvengdami profesionalaus dantų valymo pas veterinarą.
Kaip dažnai augintiniui reikia valyti bei apžiūrėti dantis, priklauso nuo jo veislės (didesni šunys paprastai turi mažiau problemų, negu mažesni), amžiaus. Valymu reikėtų užsiimti reguliariai, bent 2 – 3 kartus savaitėje.
Prie šios procedūros gyvūną pratinkite nuo mažens. Dantų valymui pasirinkite vietą, kurioje kuo mažiau trikdžių. Pirmomis dienomis užtenka ant piršto išspausti šiek tiek specialios šunims skirtos dantų pastos ir leisti ją augintiniui nulaižyti. Vėliau galite bandyti pastuotu pirštu (ar marlės gabaliuku) perbraukti per dantis ir dantenas. Svarbiausia – neskubėkite, tegul šis užsiėmimas augintiniui būna malonus. Vėliau galėsite pereiti prie specialių šepetukų. Jei šuo elgiasi gražiai, nesispyrioja, pagirkite jį, apdovanokite skanėstu. Nerimaujantį augintinį ramiai kalbinkite, leiskite jam atsikvėpti. Pratinimo prie dantų valymo procesas gali tęstis tiek vieną dieną, tiek porą mėnesių, tad gali prireikti kantrybės. Be to, pabandykite paeksperimentuoti su dantų pastos skoniais, kol rasite šuniui labiausiai patinkančią. Apie 80 proc. šunų anksčiau ar vėliau pasiduoda dantų valymui (netgi vyresni gyvūnai) ir juo mėgaujasi.
Valydami dantis, lengvai judėkite iš viršaus į apačią ir vėl atgal į viršų. Pradėkite nuo priekinių dantų, o tuomet „keliaukite” link krūminių. Nepamirškite ir dantenų. Svarbiausia – švelnumas, kadangi šunų dantenos itin jautrios. Venkite pražiodinti snukį, ypač jei gyvūną dar tik pratinate prie dantų valymo – tai gali sukelti paniką ir pasipriešinimą. Prieš ir po dantų valymo augintinį pagirkite, pažaiskite su juo.
Šepetėliai ir dantų pastos
Šiais laikais dantų priežiūros priemonių gyvūnams įsigyti nesunku. Specialūs šunims skirti šepetėliai gerai nuvalo dantis ir nepažeidžia dantenų. Žmonių šepetėliai pernelyg platūs augintinio burnai, be to, net mums atrodantys minkšti šeriai augintiniams vis viena būna per kieti. Kai kurie šunų dantų šepetėliai atrodo gana įprastai, kiti užmaunami ant piršto. Pastarieji netinka mažiems šunims – jie paprasčiausiai per stambūs smulkiems snukučiams. Jei turite kelis šunis, atsiminkite, kad kiekvieno šepetėlis turi būti individualus.
Niekada nenaudokite „žmogiškos” dantų pastos – rinkitės specialią šunų dantims pritaikytą fermentinę. Žmonėms skirtose dantų pastose daug fluoridų ir valymo medžiagų, jų negalima nuryti. Šunų dantų pasta gali būti įvairių skonių, įskantant paukštienos, jautienos, jūros gėrybių, salyklo, žemės riešutų ar mėtos, gyvūnas ją gali laižyti be jokių problemų.
Jei nežinote kokias priemones vertėtų rinktis, pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju – šis patars, kokie įrankiai bei valymo būdai geriausiai tiktų Jūsų augintiniui.
Jei šuns dantis valyti nepatogu, pasikonsultuokite su veterinaru dėl kitų galimybių užtikrinti tinkamą šuns dantų higieną. Tai gali būti dantų skalavimas, specialūs žaislai ar skanėstai. Kasdienei priežiūrai tokios priemonės pakankamos, tačiau kartas nuo karto šunį gali tekti vesti atlikti profesionalų burnos valymą.
vetvila.lt inf.
