Apie 15 proc. nėštumų nesibaigia gimdymu. Tai teorinis skaičius, nes Lietuvos statistikos duomenimis 2020 m. gimdė 24 396 moterys, o 5 570 nėštumų nutrūko dėl įvairių priežasčių. Vadinasi, 2020 m. nutrūko beveik kas penktas nėštumas – apie 18,98 proc. Beveik pusė iš 5 570 nutrūkusių nėštumų buvo nutraukti moters noru.
„Nesame išnaudoję visų galimybių suteikti reikiamą kompleksinę pagalbą, sustiprinti jų psichoemocinę sveikatą, užtikrinti pasirinkimo laisvę bei sugrąžinti viltį krizę išgyvenančioms šeimoms“, – teigė pirmoji ponia Diana Nausėdienė konferencijoje „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje“, kurią organizavo Laisvos visuomenės institutas ir partnerės organizacijos.
Šiandien vykusioje konferencijoje medikai, teisininkai ir kitų sričių ekspertai, mokslininkai bei visuomeninių organizacijų atstovai apžvelgė probleminius pagalbos moteriai, esančiai krizinio nėštumo situacijoje, aspektus, aptarė kompleksinės pagalbos ir prevencijos paslaugų teikimą užtikrinančios sistemos poreikį ir pristatė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires.
Pirmoji ponia: „Pažeidžiamiausių gyvybiniai poreikiai šaukiasi bendruomenės santalkos“
Konferencijos dalyvius sveikino pirmoji ponia D. Nausėdienė. Ji išreiškė susirūpinimą, kad krizinis nėštumas vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio: „Deja, Lietuvoje vis dar per daug ir regioninės, ir ekonominės, ir socialinės atskirties. Dažnai būtent moterys, motinos, atsiduria visų šių problemų paaštrėjimo smaigalyje. Dar nesame išnaudoję visų galimybių suteikti joms reikiamą kompleksinę pagalbą, sustiprinti jų psichoemocinę sveikatą, užtikrinti pasirinkimo laisvę bei sugrąžinti viltį krizę išgyvenančioms šeimoms.“
Pirmoji ponia dėkojo nevyriausybinėms organizacijoms, ekspertams, mokslininkams, kurie įvardija šeimos politikos iššūkius ir kompleksinės pagalbos šeimai galimybes bei konstruktyviais veiksmais kryptingai padeda valstybės institucijoms ir įstaigoms, savivaldai ir piliečiams. „Pažeidžiamiausių visuomenės narių gyvybiniai poreikiai šaukiasi visų mūsų, visos bendruomenės santalkos ir iniciatyvų!“ – teigė D. Nausėdienė.
Krizinis nėštumas – pirmiausiai žmonių santykių problema
„Krizinio nėštumo tema yra daugialypė. Tai – ne tik moraliniai-kultūriniai ar ekonominiai aspektai, bet ir demografinės problemos, ir šalies ateities perspektyvos. Lietuva yra kaip niekada sudėtingoje demografinėje situacijoje ir jos perspektyvos kelia nerimą. Situacija nėra paprasta. Šiandien tam tikros jėgos bando mus, kalbančius šia tema, ne tik nutildyti, bet ir sugėdinti, užklijuoti etiketę, siekia mus nukreipti nuo problemos esmės. Juk akivaizdu, kad krizinis nėštumas visų pirma yra žmonių santykių problema: sutuoktinių, šeimos, supančios aplinkos. Kartu tai – kultūrinės, ekonominės, socialinės aplinkos problema, todėl valstybė negali nusišalinti“, – svarstė konferencijoje Seimo narė Asta Kubilienė.
Kalboje apie nėštumą negatyvą keiskime pozityvu
Mokslininkė prof. dr. Birutė Obelenienė kalbėjo apie neigiamų nuostatų nėštumo atžvilgiu ir krizinio nėštumo sąsajas.
„Kalba nėra tik komunikacijos priemonė. Ji kur kas reikšmingesnė, nes kuria tikrovę. Nori pakeisti žmonių sąmonę, vertybes ir pasaulėžiūrą? Pakeisk kalbą. Tai aktualu ir krizinio nėštumo srityje. Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu yra taip įsitvirtinusi mūsų kasdienėje kalboje (pavyzdžiui, tokie kalbiniai junginiai kaip neplanuotas, nenorimas, nelauktas nėštumas, prevencija nuo nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų), kad nepastebime ją vartojantys. Neplanuoto nėštumo ir panašios rinkodarinės sąvokos sėkmingai įsitvirtino ir ugdymo turinyje bei medikų kalboje“, – dėstė B. Obelenienė.
Mokslininkė atkreipė dėmesį į lytinio švietimo bei lytiškumo ugdymo kalbų skirtumą. „Tai negatyvas nėštumo ir pozityvas aborto atžvilgiu. „Neplanuotas, nelauktas nėštumas, apsisaugoti nuo nėštumo“ ir „saugus abortas“. Bendrojo ugdymo programų turinyje pastebima neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu (kurią sustiprina seksualizuotos masinės kultūros idealizuojami apnuogintos moters vaizdiniai) daro didžiulę žalą moters savivokai, pagarbių santykių tarp skirtingų lyčių asmenų plėtotei, žmogaus gyvybės vertės suvokimui. Sveikatos priežiūros įstaigų kai kurių darbuotojų kalboje ir žiniasklaidos negatyvi nuostata nėštumo atžvilgiu šią įtaką sustiprina ir moteriai pastojus veda krizinės situacijos link“, – aiškino profesorė.
B. Obelenienės teigimu, siekiant pakeisti situaciją, pirmiausiai reikėtų ugdymo turinyje pakeisti kalbą ir paauglių nėštumą sieti ne su kontracepcijos nevartojimu, bet su ankstyvais lytiniais santykiais ir ankstyva galimybe tapti mama ir tėčiu. T. y. negatyvą (gąsdinimą nėštumu) pakeisti pozityvu „dėl džiaugsmingos galimybės ateityje tapti mama ir tėčiu tikrai verta laukti“.
Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška
Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė aptarė krizinio nėštumo situacijos kompleksiškumą: „Krizinio nėštumo problema apima įvairias sritis nuo valstybės demografijos iki paauglių ar neplanuoto nėštumo, kai ištikusi santykių krizė, susidariusios nepalankios psichosocialinės aplinkybės, įtariama vaisiaus patologija, kyla grėsmė motinos sveikatai ir t. t.“
R. Jurkuvienės vertinimu, kompleksinė problemos prigimtis reikalauja kompleksinės pagalbos krizinio nėštumo atveju. Todėl valstybė turi pasirūpinti krizinio nėštumo prevencija, padėti sumažinti krizinio nėštumo padarinius, apsaugoti ir užtikrinti vaisingumui ir sklandžiam nėštumui bei gimdymui palankias sąlygas. „Krizinio nėštumo centrų veiklos užtikrinimas – nacionalinis interesas ir žmoniškumo išraiška“, – reziumavo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.
Stresas nėštumo metu daro žalą, jo priežastis reikia spręsti kompleksiškai
Psichologės, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentės dr. Giedrės Širvinskienės teigimu, dalis besilaukiančių moterų yra atsidūrusios motinystei ir vaiko auginimui nepalankiose aplinkybėse. Jos patiria didelį stresą dėl vaiko tėvo atsitraukimo, pačios tėvų nepalaikymo, jaučia nerimą, baimes dėl ateities, savo ar vaiko sveikatos problemų, materialinių sunkumų.
„Intensyvus, ilgalaikis stresas nėštumo metu daro žalą vaiko raidai ir sveikatai. Todėl būtina valstybiniu mastu sukurti kompleksinės pagalbos sistemą, kuri leistų įvertinti ir atliepti nėščių moterų pagalbos poreikius, teikti tiek skubią pagalbą su nėštumu susijusių krizių įveikai, tiek ilgalaikę pagalbą auginant vaikus“, – teigė nėščiosios emocinę būseną, iššūkius ir pagalbos galimybes aptarusi psichologė.
Apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes
Akušerė-ginekologė Dalia Deksnienė kalbėjo apie su nėštumu susijusias krizes ir pagalbos galimybes.
Moterys patiria krizes, susijusias ne tik su jau nutrūkusiu nėštumu, bet ir kylant grėsmei nutrūkti nėštumui, atsiradus nėštumo komplikacijoms, įtariant vaisiaus apsigimimus ir kt.. Krizes patiria ne tik pati nėščioji, bet ir medikas, kuris atsiduria kitoje problemos pusėje. Medikai nėra ruošiami pacientėms pasakyti blogą žinią, o ir ne kiekvienas, turintis teorinių žinių, moka tai padaryti. Medikai yra įsprausti į vizito laiko limitą, o ir patekimas pas juos šiuo metu yra sudėtingas. Neretai medikas patiria psichologinį spaudimą ne tik iš nėščiosios, bet ir jos artimųjų.
„Šiuo metu Lietuvoje veikia tik medicininė algoritminė pagalba, t. y. diagnozavus ligą elgtis pagal tam tikrą veiklos planą, kiek stebėti, kur siųsti, kaip gydyti. Visi priežasties-pasekmės emociniai faktoriai paliekami pacientės ir mediko sąžinei“, – sakė D. Deksnienė.
Sveikatos priežiūros specialistai – krizinio nėštumo pagalbos teikimo pinklėse
Lietuvos akušerių sąjungos valdybos narė Inga Drūteikienė atkreipė dėmesį į tai, kad nėra krizinio nėštumo paslaugų teikimą reglamentuojančių dokumentų.
„Kaip ir nėra aiškaus, specialistams ir visuomenei vienodai suprantamo krizinio nėštumo apibrėžimo. Krizinis nėštumas ir pagalba krizinio nėštumo atveju vis dar tapatinama su aborto ir (ar) nėštumo nutraukimo problematika bei su tuo susijusiomis pasekmėmis. Krizinio nėštumo problematikos suvokimo ribotumą sąlygoja įsitikinimai, nuostatos, moralinės vertybės, informuotumo stoka. Tas pasakytina tiek apie sveikatos priežiūros specialistus, tiek apie visuomenės atstovus. Dėl reglamentavimo spragų specialistai linkę likti neutralūs, o moterys paliekamos su savo problemomis“, – kalbėjo akušerė.
I. Drūteikienės teigimu, siektina, kad krizinio nėštumo apibrėžimas būtų patvirtintas ir vienareikšmiškai suprantamas bei priimtinas tiek specialistams, tiek visuomenei. „Tai turėtų tapti pagrindu, ant kurio kuriama kompleksinė krizinio nėštumo pagalbos sistema. Pilnavertis kompleksinės pagalbos sistemos funkcionavimas neatsiejamas nuo daugiadalykės (pagal poreikį) specialistų komandos sutelkimo, specialistų ruošimo į mokymo turinį įtraukiant krizinio nėštumo problematiką, sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių dokumentų peržiūros ir papildymo reikalingomis kompetencijomis, siūlomo paslaugų paketo sukūrimo“, – teigė I. Drūteikienė.
Metas krizinio nėštumo klausimus spręsti ne privačiomis iniciatyvomis, o nacionaliniu lygmeniu
Teisininkas Vytis Turonis aptarė Nacionalinės krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos koncepcijos gaires, paaiškinokoncepcijos tikslus, struktūrą ir perspektyvas. Jis pabrėžė, kad iki šiol krizinio nėštumo klausimai Lietuvoje sprendžiami daugiausiai privačių iniciatyvų pagrindu, o valstybė nevykdo efektyvios krizinio nėštumo prevencijos politikos, daugelio moterų nepasiekia informacija apie prieinamą pagalbą, bendradarbiavimas tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir krizinio nėštumo centrų yra grindžiamas vien gera šalių valia. Todėl koncepcijos gairės gali būti pirmasis žingsnis į efektyvios krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemos sukūrimą nacionaliniu lygiu.
Konferencija organizuota įgyvendinant SADM finansuojamą nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2021“.
