Kaip vyksta skyrybos, kai sutuoktiniai nesutaria?

Sutuoktinių nesutarimas savaime neužkerta kelio nutraukti santuoką. Jeigu vienas sutuoktinis nori skirtis, o kitas prieštarauja arba šalys nesutaria dėl turto, vaikų, išlaikymo ar kitų pasekmių, ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Tačiau prieš teisminį šeimos ginčą Lietuvoje paprastai pirmiausia reikia pasinaudoti privalomąja mediacija.

Svarbu atskirti du dalykus: nesutarimą dėl paties santuokos nutraukimo ir nesutarimą dėl jo pasekmių. Praktikoje konfliktas neretai apima abu.

Pirmasis etapas gali būti ne teismas

Kai tarp sutuoktinių yra ginčas, privalomoji mediacija suteikia galimybę pabandyti susitarti padedant neutraliam mediatoriui. Ji taikoma ne tik ginčui dėl santuokos nutraukimo, bet ir, pavyzdžiui, nesutarimams dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vaikais ar santuokoje įgyto turto padalijimo.

Mediaciją gali inicijuoti ir vienas sutuoktinis. Kreiptis galima į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba tiesiogiai į pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Svarbus niuansas – privaloma yra pasinaudoti mediacijos procedūra, tačiau tai nereiškia pareigos bet kokia kaina susitarti.

Jeigu kompromisas pasiekiamas, situacija gali iš esmės pasikeisti. Sutuoktiniai, kurie galiausiai susitaria dėl visų privalomų santuokos nutraukimo klausimų, gali pereiti prie santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarkos, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.

Todėl greitos skyrybos nėra atskira teisinė procedūra, kuri leistų apeiti ginčą. Praktikoje proceso trukmei labai svarbu tai, kiek klausimų sutuoktiniams pavyksta išspręsti susitarimu.

Dėl ko iš tikrųjų ginčijamasi?

Frazė „nesutariame dėl skyrybų“ gali slėpti labai skirtingas situacijas. Vienas sutuoktinis gali apskritai nenorėti nutraukti santuokos, tačiau konfliktas gali būti susijęs ir tik su konkrečiomis pasekmėmis.

Dažniausiai sprendžiami keli tarpusavyje susiję klausimai:

Civilinis kodeksas numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, sprendžia nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, vieno sutuoktinio išlaikymo bei bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Tai viena priežasčių, kodėl sudėtingesniame ginče gali būti reikalingi šeimos teisės advokatai: procesui svarbu ne tik argumentuoti, kodėl santuoka turėtų būti nutraukta, bet ir tinkamai suformuluoti reikalavimus dėl jos teisinių pasekmių.

Ar galima išsiskirti, jei kitas sutuoktinis kategoriškai prieštarauja?

Vien kito sutuoktinio pareiškimas „skirtis nesutinku“ nėra absoliutus draudimas nutraukti santuoką. Tačiau kai nėra bendro sutikimo, reikia nustatyti, kokiu Civiliniame kodekse numatytu pagrindu santuoką prašoma nutraukti.

Pavyzdžiui, Civilinis kodeksas numato santuokos nutraukimą dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat egzistuoja santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu tvarka, tačiau ji taikoma tik esant konkrečioms įstatyme išvardytoms sąlygoms – pavyzdžiui, kai sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus gyvena skyrium (separacija).

Todėl negalima automatiškai teigti, kad kiekvienas žmogus gali tiesiog pateikti „vienašalį prašymą“ ir tuo užbaigti santuoką. Teisinis pagrindas ir pasirinkta proceso tvarka priklauso nuo faktinių aplinkybių.

Kiek gali užtrukti ginčo skyrybos?

Vieno universalaus termino nėra. Ginčo apimtis gali labai skirtis: vienoje byloje šalys nesutaria tik dėl vieno klausimo, kitoje kartu sprendžiami vaikų, nekilnojamojo turto, išlaikymo ir kiti reikalavimai.

Procesą taip pat gali paveikti poreikis pateikti papildomus įrodymus, turto vertinimas, šalių prašymai bei kitos konkrečios bylos aplinkybės. Tam tikrais atvejais įstatymas numato ir sutuoktinių taikinimo priemones.

Dėl to, kai susitarti nepavyksta, naudingiausia iš anksto aiškiai atskirti tris dalykus: dėl ko jau sutariama, dėl ko dar ginčijamasi ir kokiais įrodymais bus grindžiama kiekvienos šalies pozicija. Kuo tiksliau apibrėžtas tikrasis ginčas, tuo aiškesnė tampa ir tolesnė skyrybų proceso eiga.