Tam, kad Lietuva pritrauktų daugiau tiesioginių užsienio investicijų, šalyje reikalinga stabili ir patikima ekonomika bei tinkamai paruošti specialistai, kurių reikia užsienio kompanijoms, teigia kandidatai į Lietuvos prezidentus.
Ketvirtadienio vakarą vykusių priešrinkiminių debatų metu socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis kalbėjo, kad ekonomikos patikimumą turėtų suteikti euras, tačiau dar viena problema, kuri gali atbaidyti investuotojus – aukštos energetinių išteklių kainos.
„Pirmas klausimas, kurį mes turime nedelsiant tvarkyti, – mūsų energetinės kainos. Jos yra labai aukštos, mes mokame didelę kainą už dujas ir elektrą. Lietuvos ir užsienio verslui labai svarbu, kokia yra konkurencinė aplinka, galimybė parduoti savo produkciją su tam tikru pelnu. Antras klausimas yra mūsų valstybės patikimumas. Manau, kad euro įvedimas kaip tik ir duotų tą patikimumą”, – sakė Z. Balčytis.
Anot jo, „skatinti investicijas turėtų ir pati valstybė”. „Valstybė turi numatyti strateginių objektų įgyvendinimą ir dėti visas pastangas, kad vienoje ar kitoje srityje pati valstybė inicijuotų tam tikrų geresnių sąlygų verslui paruošimą”, – sakė valdančiųjų socialdemokratų iškeltas kandidatas.
Vis dėlto, pasak Z. Balčyčio, stengiantis pritraukti užsienio kapitalą, nereikia pamiršti ir savų verslininkų. „Labai svarbus yra visų aukščiausio lygio institucijų vadovų požiūris į verslą. Visada sakiau: negalima skirstyti, ar tai užsienio investitorius, ar mūsų vietinis verslininkas. Jis Lietuvoje dirba žymiai sudėtingesnėmis sąlygomis, nei kai kurios užsienio kompanijos, kurios jau turi išsivysčiusią sistemą”, – sakė jis.
Pasak dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, Lietuva turi puikias sąlygas pritraukti užsienio investicijas, tačiau tam vis dar trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. „Per paskutinius metus Lietuva buvo pripažinta labai daugelyje sričių, ypač dėl verslo sąlygų buvimo. Pagal Pasaulio banko reitingus esame pirmame dvidešimtuke. Išties sąlygos jau yra neblogos. (…) Tačiau didžiausia problema kol kas yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Tai, ką mes ruošiame aukštosiose ar profesinėse mokyklose, neatitinka mūsų rinkos ir verslo poreikio”, – kalbėjo Prezidentė.
Jos teigimu, Lietuvai taip pat trūksta lėšų paskoloms. „Reikėtų, kad valstybė ir toliau investuotų į draudimo sistemą, kad galėtų padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui. (…) Visos šalys konkuruoja dėl investitoriaus, sudaro kuo geresnes sąlygas tam, kad jis ateitų, pačios ruošia darbo jėgą. Lietuvai tai reikia daryti ir toliau, nors sėkmingai atrodome ir dabar”, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas taip pat teigė, jog Lietuvoje verslininkai dažnai pasigenda tinkamų specialistų. Taip, anot jo, yra dėl netinkamos švietimo sistemos. „Turime peržiūrėti savo švietimo sistemą. Dabar 99 proc. abiturientų siekia aukštojo mokslo diplomo, o profesiškai nėra orientuojami į tas specialybes, kurių poreikis yra didžiausias. Investuotojai sako tiesiai, jog jiems trūksta „darbininkiškų” profesijų žmonių. Manau, kad specialistų rengimas taip pat padėtų mūsų užsienio partneriams ateiti čia su savo investicijomis”, – sakė A. Paulauskas.
Artūras Zuokas teigė, jog puikus pavyzdys, kaip pritraukti užsienio investicijas, yra sostinė Vilnius, kurio meru yra jis pats. „Nors Vilniaus miesto biudžetas, skaičiuojant dalį, tenkančią vienam gyventojui, yra pats mažiausias Lietuvoje, pernai jis buvo pirmas miestas Europoje pagal pritrauktų užsienio investicijų skaičių tarp miestų, turinčių iki 600 tūkst. gyventojų. Dar prieš metus – ketvirta vieta pasaulyje tarp panašaus dydžio miestų. Turim patirtį ir žinome, kaip ir ką daryti”, – teigė A. Zuokas.
