Į Seimą norinčių patekti partijų sąrašuose įrašytų kandidatų dauguma turi aukštąjį išsilavinimą. Tačiau politologai pastebi, kad įstatymų leidimo srityje Lietuvoje dar trūksta kompetentingų profesijų atstovų – politologų, teisininkų, ekonomistų. Politologai prisimena, kad sovietmečiu išsilavinimas įstatymų leidyboje nevaidino jokio vaidmens. Į Seimą norinčių patekti partijų sąrašuose įrašytų kandidatų dauguma
turi aukštąjį išsilavinimą. Tačiau politologai pastebi, kad įstatymų
leidimo srityje Lietuvoje dar trūksta kompetentingų profesijų atstovų –
politologų, teisininkų, ekonomistų. Politologai prisimena, kad
sovietmečiu išsilavinimas įstatymų leidyboje nevaidino jokio vaidmens.
Tuomet tarp delegatų privalėjo būti tam tikras skaičius melžėjų, traktorininkų, statybininkų, agronomų.
Nepriklausomos Lietuvos metais situacija keičiasi. Kiekvienuose Seimo rinkimuose kandidatuoja vis daugiau išsilavinusių žmonių.
"Iš 1603 žaidėjų, kurie išsirikiavę ties starto linija nekantriai
laukia spalio 12 dienos, absoliuti dauguma įgijo aukštąjį išsilavinimą,
baigė bakalauro ar magistro studijas, o tai padarė tiek tarybiniais
metais, tiek nepriklausomoje Lietuvoje", – LTV "Panoramai" teigė
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Kudris.
Tačiau,
pasak rinkimų komisijos, yra ir išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, viena
garbingo amžiaus kandidatė nurodė turinti tik penkių klasių
išsilavinimą, kitas kandidatas baigė septynias klases.
Politologas Antanas Kulakauskas sako, kad išsilavinimas Seimo nariui
būtinas, tačiau kur kas svarbiau – kompetencija, susijusi su
tiesioginiu politikų darbu – įstatymų leidyba. Tam ypač reikalingos
teisės, politikos ir ekonomikos žinios.
"Lyginant su
tradicinių senųjų demokratinių tradicijų šalimis, kur parlamentuose
vyrauja teisininkai, ekonomistai, mūsų parlamentas yra gerokai
įvairesnis", – sako A. Kulakauskas.
Anot jo, įstatymų leidėjų
kompetencijos trūkumą gali kompensuoti jo komanda, todėl svarbu
suvokti, kad Seimo nario padėjėjas turi mokėti ne tik atsakyti
elektroniniu paštu ar virti kavą.
Didžiausia bėda, kad nei
kandidatai, nei rinkėjai nemąsto, ką Seimas turi daryti, teigia
politologai. Esą didelė klaida eiti į parlamentą manant, kad pavyks
išspręsti vieną ar kitą asmeninę problemą. Tokie žmonės, pabuvę Seime,
esą dažniausiai patys nusivilia darbu ir nieko naudingo per ketverius
metus nepadaro kitiems.
