Kapų žymėjimas sukėlė emocijų bangą

Prieš Vėlines UAB Anykščių komunalinis ūkis darbuotojų senosiose Anykščių kapinėse ant kapų susmaigstyti kuolai su lentelėmis ,,DĖMESIO NETVARKOMA KAPAVIETĖ“ sukėlė pasipiktinimų bangą. Šimtai žmonių piktinosi agresyviais skelbimais, nes dalis kapelių, ant kurių įsmeigti įspėjimai, yra tvarkingi, tik seni.
Į brutalius užrašus dėmesį atkreipė iš Anykščių kilęs istorikas, dr. Tomas Baranauskas.

Išvadino chunveibinais

Socialiniuose tinkluose dr. T. Baranauskas pasidalino šio užrašo tekstu, kurio kalba netaisyta.
„DĖMESIO NETVARKOMA KAPAVIETĖ
Įspėjame – jeigu kapavietė neprižiūrima, netvarkoma ilgiau kaip metus, bus galima priimti sprendimą pripažinti kapavietę neprižiūrimą. Tokiu atveju už kapavietės priežiūrą gali būti paskirtas kitas asmuo, kuriam bus suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę ir gauti leidimą laidoti joje.
Sutvarkius kapavietę, kreiptis į UAB Anykščių komunalinis ūkis.
tel. 0 610 08018“.

Po šiuo įrašu dr. T. Baranauskas pridūrė: „Manau, nieko bloga neatsitiks, jei paskambinsite nurodytu telefonu ir išsakysite mieliems Komunalinio ūkio chunveibinams, ką apie juos galvojate…“
Istoriko dr. T. Baranausko nuomone, lentelėmis sužymėta apie 10 proc. visų senųjų Aykščių kapinių kapų.
„Anykščių komunalinis ūkis Vėlinių proga „pagerbė“ mirusius anykštėnus, kaip dar niekada jokia Anykščių valdžia, net sovietmečiu, nebuvo „pagerbusi“, – apibendrino humanitarinių mokslų daktaras.

„Anykščių senosiose kapinėse daugybė kapų „papuošti“ lentelėmis „Neprižiūrimas kapas“, kuriose grasinama „neprižiūrimus“ kapus perduoti „tvarkyti“ kitiems asmenims, t. y. leisti užlaidoti kitiems.
Maža to, jei nenorite, kad jūsų kapas būtų laikomas neprižiūrimu, turite ponams iš Anykščių komunalinio ūkio pranešti ir įrodyti, kad sutvarkėte, kitaip joks tvarkymas užskaitytas nebus. Tarp „neprižiūrimų“ kapų daugybė – su visai padoriais paminklais, iš padėtų dirbtinių gėlių, žvakidžių, matoma, kad nors ir ne intensyviai, jie periodiškai aplankomi giminių, galimai toliau gyvenančių.
Jau įsivaizduoju situaciją:

Štai jums, Vardeni Pavardeni, sklypas kapui – neprižiūrima kapavietė! Laidokite, tvarkykitės, statykite, kokius tik norite paminklus!

– Bet, atsiprašau, ten visai tvarkingas kapas su gražiu paminklu!

– Ne, netvarkingas! Mūsų duomenų bazėje nėra žinių, kad jis sutvarkytas! Galite tą paminklą vežti į sąvartyną ir statyti čia savo!

Sveikinu Anykščių komunalinį ūkį, pramušus dugną!
P. S. Kas galėtų paneigti, kad tai nėra daroma vardan kokios nors UAB „Liūdnasis maitvanagis“, teikiančios kapų priežiūros paslaugas, bizniuko suintensyvinimo?“ – feisbuke parašė dr. T. Baranauskas.
Istoriko įrašai apie lenteles Anykščių kapinėse sulaukė daugiau nei tūkstančio komentarų.

Vyksta kapų prižiūrėjimo varžybos?!

Dr. T. Baranausko įrašais dalijosi ir juos komentavo ir anykštėnai, ir Lietuvoje garsūs žmonės.
Žurnalo HAPPY365 vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė parašė:
„Makabriški reikalai. O čia kas per nesąmonė? Vyksta kapų prižiūrėjimo varžybos?! Tai jei artimieji kapus lanko kartą per metus ir paskutinis bus spalio 20, nes kam tie kamščiai ir minios, o antras nutiks kitų metų jau lapkričio 15, tai ir bus metų nepriežiūra? Kas ten neturi ką veikti ir drumsčia mirusiųjų ramybę bedžiodami lentas?!“
„Visiška nepagarba mirusiesiems“, – trumpai situaciją įvertino žinomas žurnalistas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas.
Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec komentavo: „Tikrai puiki tema žurnalistiniam tyrimui – kas laikoma tvarkingomis kapinėmis, kodėl jau netinka natūralios medžiagos ir senas akmuo (ir samanos, kol netrukdo perskaityti įrašo – natūralus senojo kapo elementas).

Motyvas suprantamas – trūksta vietos, bet kriterijai, žvelgiant į nuotrauką, absoliučiai neaiškūs. O rezultatas šviečia košmariškas – čia jau ir istorikai turėtų sukilti. Juk prisidengiant ūkvedžių „tvarka“ bus naikinami informatyvūs istoriniai sluoksniai.“
Anykščių muziejininkas, rajono T. Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Raimondas Guobis retoriškai klausė: „Skandalinga. Nuo kada amžinybės samana yra piktžolė?“

„Lankydama kapus ir pamačius šias korteles su pranešimais apie „tvarkymą“. Jų turinys rėžė akį ir širdį – tai dvelkė nepagarba mirusiesiems ir jų artimiesiems. Pažymėti kapai nebuvo apleisti: jie seni, laiko paliesti, bet tvarkingi. Seni antkapiai – mūsų istorija ir palikimas. Nuvertinti juos vien todėl, kad neatitinka šiandienos kapų estetikos, yra amžinojo poilsio vietos išniekinimas.

Ar tikrai grįžtame į laikus, kai kapai buvo naikinami „buldozeriu“, tik kita forma?
Kodėl prieš Vėlines nesurengus savanoriškų talkų tokiems kapams sutvarkyti? Tai skatintų bendruomeniškumą, susitelkimą ir būtų atliktas tikrai geras darbas. Dabar viskas matuojama pinigais: jei jų nėra, net pirštas nepajudinamas, o tada pasirenkamas lengviausias sprendimas – naikinti. Gėda už tuos, kurie tai sugalvojo“, – nuomonę išdėstė anykštėnė dailininkė, grafikė Loreta Uzdraitė.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja Žydrė Zlatkuvienė tvirtino: „Laidokitės iš kartos į kartą ir nebus tokių lentelių. O dabar kasinėja kad tik nauji kapai būtų, bet prižiūrėti nėra kam Puikus sprendimas. Aš ir uždegu praeidama žvakutę ant neprižiūrimo kapo, bet nereiškia kad jį prižiūriu. Raminkitės. Kas prižiūri, ant to kapo nėra lentelės. O jei neprižiūri ir nėra kam, puiku jei atgula kažkas kitas. Ten vietos visiems užteks. Dar ir kryželį seną palikčiau, nes atsibodo šitas prabangos demonstravimas kapinėse, nebežino kaip dergtis.“
Anykštėnė mokytoja Laima Juzėnienė rašė peržiūrėjusi laidojimo paslaugų ir kapinių priežiūros taisykles ir ieškojusi įspėjamąsias lenteles pastačiusios komisijos nuostatų, bet veltui: „Neradau. Pagalvojau, paskaitysiu komisijos atrankos kriterijus. Labai įdomu, kodėl lentelės ir prie tvarkomų kapų?? Tikiuosi po Mirusiųjų pagerbimo dienų atsakys jos nariai. Manyčiau, kad ne vienam slogią dieną dar niūresne padarė tos grubios lentelės… Man – taip…“

Kaip būti palaidotam svetimam kape

Į diskusiją įsiterpė ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus patarėjas Arūnas Giraitis, kuris nurodė, kas rašoma LR Vyriausybės 2006 metais patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse.
„Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius”, – pacitavo Kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus patarėjas A. Giraitis.
Paveldosaugininkas paaiškino kas gali vykti su neprižiūrimu kapu: „savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros. <…>

Jis aiškino, kad neprižiūrimame kape teikiama „pirmenybė kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama <…> asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje.“
A. Giraitis apibendrino kada kapas yra neprižiūrimas: „Neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.“
Reportažą apie Anykščių kapines nufilmavo ir LNK televizija.

Mirusiems kapinėse nesaugu

Vakar, lapkričio 3-ąją, „Anykštos“ žurnalistui lankantis senosiose Anykščių kapinėse, dalis įspėjančių lentelių buvo padėtos šalia kapelių. Matyt, lenteles ištraukė per Vėlines atvykę, komunalininkų nuomone, neprižiūrimuose kapuose palaidotųjų artimieji.
Po kapines vaikščiojo ir lenteles apžiūrinėjo Vilniuje gyvenanti teologijos magistrantė Daiva Binkienė. Ji „Anykštai“ sakė, kad iš savo motinos sužinojo apie kapelių žymėjimą ir atvyko specialiai šviesiu metu jų apžiūrėti.
„Komisijos nekompetencija skaitant įstatymus ir poįstatyminius aktus yra didžiulė. Leidžiu sau taip galvoti… Specialiai vaikštau, štai ten palaidoti proseneliai. Žiūriu, kur lentelės uždėtos. Jeigu pasodinta gėlytė ar plastmasinė uždėta, argi, Anykščių komisijos nuomone, yra neprižiūrimas kapas?
Gal reiktų po pasaulį pavažinėti arba atvirkščiai – atvežti vaikus. Mano vaikas Vilniuje prieš Vėlines su visa klase eina, visos klasės eina ir tvarko neprižiūrėtus kapus.
Pasižiūriu, kai kurie 1932 metais palaidoti. Mano tėtis tuo metu dar nebuvo gimęs. Gal mūsų, kaip kultūros miesto, pareiga būtų tokius kapus prižiūrėti. Aš Vilniuje savanore dirbu daugybe metų. Mama kai pasakė, grįžusi aš net negalėjau patikėti. Po to pradėjau žiūrėti, kas yra neprižiūrėtas kapas. Aš nekvestionuoju, kad gali būti taip, bet kyla didžiulis klausimas… Čia mano ir vaikas palaidotas, ir proseneliai… Anykščių kapinėse, regis, tiesiog nebesaugu mirusiam žmogui.
Reikia išvalyti nuo emocijų savo nuomonę, bet kas lemia, kada kapas neprižiūrimas? Ar žvakių skaičius, ar gėlių specialių rūšių skaičius turi būti?
Jeigu nuvažiuotume į Švediją, tik ką iš ten grįžau, tai Nobelio kapas – žolytė, medžiai. Savivaldybė tik takus išgrindusi, ko pas mus nėra“, – kalbėjo kapinėse sutikta D. Binkienė.
Ji sakė, kad net ir ant tikrai neprižiūrimo kapo perspėjimai neturėtų būti „didesni nei mukelė“.

Susmaigstė per 200 kuoliukų su lentelėmis

UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius Kazys Šapoka „Anykštai“ sakė, jog senosiose Anykščių kapinėse prieš Vėlines buvo pastatyta per 200 įspėjamųjų lentelių.
Kuriuos kapus žymėti, sprendė K. Šapokos įsakymu sudaryta įmonės darbuotojų komisija. Joje – trys laidojimo paslaugų padalinio darbuotojai: Jolita Šimonė, Alma Mitašiūnienė ir Kęstutis Šermukšnis.
„Netvarkomi želdiniai, negenimi. Užstoja, krenta šakos… Antra – paminklai suskilinėję, ant griuvimo ribos, nėra užrašų, kas ten palaidota. Kai kur žolę nušienaujame ir išvežame mes patys“, – kaip buvo nustatoma, kurie kapai apleisti, aiškino UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius.
K. Šapoka sakė, kad po švenčių dalį lentelių nuėmė patys žmonės, kurie sutvarkė artimųjų kapus.

„Dalį mes nuimsime. Paliksime tik tas, kur kapavietės nesutvarkytos per šias šventes ir metus paliksime stebėjimui, o po metų informuosime savivaldybę, kad ji paskelbtų internete, kad kapas neprižiūrimas ir spręstų dėl tolesnio kapo likimo“, – aiškino K. Šapoka.
Anykščių komunalinio ūkio direktorius teigė, kad sąmoningai lenteles statė prieš Vėlines, nes šiomis dienomis buvo didžiausias kapinių lankytojų srautas.
Seniūnijų kapinėse, pasak K. Šapokos, lentelėmis žymėti apleistų kapų nereikia.
„Ten galima išsiaiškinti be lentelių, vieni kitus pažįsta“, – kalbėjo UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius. K. Šapoka tikino, kad nesutvarkytus kapus žymėjo, nes sulaukė daug gyventojų skundų.
„Labai daug gyventojų nusiskundimų. Lapai, šakos, spygliai… Net po kelis kartus kreipėsi žmonės ir raštu, ir žodžiu“, – tikino UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius.
K. Šapoka kalbėjo, kad lentelių statymą paskatino ir artėjanti Anykščių kapinių skaitmenizacija, nes apie dalį palaidojimų komunalininkai neturi informacijos.
Anykščių komunalinio ūkio direktorius K. Šapoka sakė, kad senosiose Anykščių kapinėse žmones galima laidoti tik šeimos kape – įrengti naujų kapų dabar nėra galimybių.