…kasdien atsiveria vis naujos galimybės…

Nežinau, kaip jums, bet man Lietuva po euro įvedimo vis labiau primena blokados iš TSRS pusės laikus. Labai jau panašumų daug. Jei galvojau, kad valdžia mūsų pilvus priveržė iki paties stuburo, tai dabar matau, kad kasdien atsiveria vis naujos galimybės. 2015 metų pabaigoje Lietuvoje skurdo 29,3 proc. žmonių, maždaug kas ketvirtas. 

Atrodo, kad Vyriausybė tikisi, jog ekonomikos augimas sumažins skurdą. Tačiau nors per pastaruosius metus ekonomika augo, skurstančių gyventojų tik padaugėjo. Laikas parodė, kad ekonomikos augimas savaime nemažina skurdo, be to, Lietuva socialinei sričiai skiria tik 15 proc. BVP, kai Europos Sąjungoje vidurkis yra 28 proc. Nors gajus mitas, kad Lietuvoje yra daug nenorinčių dirbti, iš tiesų tikslinę socialinę paramą gauna tik 4 proc. žmonių. (per krizę jų buvo 7 proc., o 2008 metais – iki 2 proc.).
Prie skurdo didėjimo svariai prisidėjo ne tik šalies valdžia, bet ir savivaldybės, kurios gavusios teisę paramą skurstantiems paskirstyti tiesiogiai, ėmė taupyti. Ir sutaupė net 55 proc. skirtos sumos – 2015 metais iš 230 mln. eurų paskirstė tik 103 mln. eurų. Būtent tiek lėšų negavo skurstantys, nes esą nebuvo kam skirti. Tačiau statistika sako atvirkščiai – skurstančiųjų skaičius išsaugo.
Jeigu dar grįžtume prie vadinamųjų išlaikytinių, tai gerai padėtį atskleidė ir Anykščių rajone vykusios seniūnų ataskaitos. Dažnas seniūnas minėjo, kad ima trūkti už pašalpas atidirbančių žmonių. Sakykim, vienoje iš didžiausių seniūnijų tokių per metus buvo vos 12. Baigėsi nemokamo darbo laikai – su tokiu atidirbinėjančių už pašalpas skaičiumi jau seniūnijos teritorijoje tvarkos nebepalaikysi. Teks ieškoti lėšų ir išteklių.Tai ką sutaupė, dabar teks išleisti. Taupymas žmonių sąskaita Lietuvoje atsisuka skaudžiai.
Pagal statistiką didžiausią nepriteklių kenčia keturios gyventojų grupės: vaikai, neįgalieji, pensininkai, ir bedarbiai, kurių net 74 proc. netekusiųjų darbo patiria skurdą. Jeigu sudėtume procentus, Anykščių rajone, kuris yra vienas iš “seniausių” respublikoje, apie 30 proc. gyventojų sudaro senjorai, apie 12 proc. – bedarbiai, prie jų prijunkime dar vaikus, kurie sudaro dar iki 10 procentų, neįgaliuosius ir pamatysime, kad Anykščių rajone visas prielaidas skurdui turi daugiau kaip 50 procentų gyventojų. Prie jų pridėkime dar tuos, kurie gauna minimalią alga, dirba ne visu etatu arba vykdo kokią nors nedaug pajamų duodančią ūkinę veiklą, ir šis procentas dar šoktels drastiškai. O dar pridėkime šeimas, auginančias vaikus… Todėl nors Lietuvoje skursta kas ketvirtas gyventojas, Anykščių rajone, mano subjektyviu vertinimu, skursta aštuomi ar net devyni iš dešimties.
Pagal atotrūkį tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų Lietuva tarp ES šalių viena paskutiniųjų. Vyriausybė skelbė ketinanti paremti gaunančius mažiausias pajamas. Tačiau gaunantys mažiausias pajamas moka iki 55 proc. mokesčių, kai tuo tarpu stambusis kapitalas ir stambūs ūkininkai moka vos 5 proc. pajamų mokesčio. Mano manymu, kiek nori, tiek didink skurdžiausiai gyvenantiems pajamas, dabartinė mokesčių sistema neleis pajusti esminio pagerėjimo.
Su kokiu užsidegimu „valstiečių“ Vyriausybė naikino lengvatą šilumai daugiabučių gyventojams, tačiau nenori mažinti 27-ių lengvatų, kuriomis dažniausiai naudojasi stambūs ūkininkai. Smulkieji net ne apie visas ir žino, kaip paaiškėjo paskelbus šių lengvatų sąrašą.
Specialistai pastebi, kad norėdama mažinti pajamų nelygybę, Vyriausybė nieko neužsimena apie mokesčių sistemos pertvarką. Už tai „valstiečių“ Vyriausybė labai giriama per televiziją visokių bankų ekspertų – jokių naujų mokesčių kapitalui, o didžioji dalis naštos toliau paliekama dirbantiems pagal darbo sutartis, todėl, kaip beaugtų ekonomika, pajamų nelygybė ateityje tik didės. Niekaip negali 55 procentai varžytis su 5 procentais.
Tačiau ne viskas taip blogai – štai Vokietijoje atrado Nepriklausomybės Akto originalą. Ir gyvenimas iš karto Lietuvoje pasikeitė – pagaliau turime įrodymą, kad esame nepriklausomi. Man tai tas dokumentas panašus į Seimo narį – štai kiek jau laiko Anykščiai be Seimo nario gyvena ir nieko. Žinoma, aš vyras, kažko gal nejaučiu, bet nesutikau nė vieno raudančio dėl tos priežasties, kad Seimo nario neturime. Pasirodo, galime be daugelio dalykų išsiversti.