Eldoradas Butrimas, specialiai iš Kišiniovo ir Tiraspolio
Šeštadienio „Anykštoje” publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.
Koks lietuvis nenorėtų už važiavimą miesto autobusu ar troleibusu mokėti 10 eurocentų, o už dujas ir elektrą – dvidešimt kartų pigiau nei dabar moka?
Tuo dabar džiaugiasi Maskvos įkurtos, bet niekieno nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos (PMR) gyventojai. Tokios pigios paslaugų bei viešojo transporto kainos čia yra įmanomos todėl, kadangi Maskva specialiai PMR parduoda dujas keliolika kartų pigiau nei Moldovai ir kitoms šalims.
Pigios komunalinių paslaugų bei viešo transporto kainos yra savotiška reklaminė apgaulė, kuri neatspindi tikrosios gyvenimo realybės PMR. Su ja susipažinę, panašios santvarkos Lietuvoje, manau, mažai kas pageidautų.
Kokia ta realybė, nusprendžiau įsitikinti pats, tad nuvykau į PMR sostinę Tiraspolį. Moldovos sostinę Kišiniovą nuo Tiraspolio skiria vos 78 kilometrai, tačiau išvyką gerokai ilgina PMR pasienyje vykstanti patikra bei kelyje stovintys blokpostai.
Rusijos carienės Jekaterinos ll paminklas liudija, kad PMR yra aukštinami carizmo laikai bei sovietmetis, tačiau nutylima senų laikų istorija ir tai, kad tas žemes XlV-XV amžiuje valdė Lietuvos Didžioji kunigaikštystė 
Kariams skirtame memoriale yra iškaltos ir dviejų rusakalbių estų bei vieno latvio, žuvusio 1991-92 metų kovose su Moldova, pavardės.
Moldovos patikrinimo poste stovi vos keli kariai, nėra įrengta jokio barikadinio įtvirtinimo. Tačiau įvažiavimą į PMR saugo didelė ginkluotų kariškių grupė: vyksta smulkmeniškas keleivių pasų tikrinimas.
Vėliau, jau įvažiavus ir keliaujant po PMR, kas kelis ar keliolika kilometrų tenka kirsti iš cementinių blokų sustatytas barikadas bei važiuoti pro jas saugančius kariškius. Nejučiomis kyla įtarimas, kad PMR vadovybė specialiai kuria įvaizdį, jog potenciali agresorė yra būtent Moldova, o ne PMR esantys Rusijos kariai.
Į mano nustebimą, kodėl čia tiek daug blokpostų, mikroautobuso kaimynė, dailės mokyklos mokytoja, pareiškė, jog bijoma moldavų. Moteris pasakė, kad Moldovoje gyvena 2,5 mln gyventojų, o PMR penkis kartus mažiau.
Vadinasi, akivaizdu, kad mažesnė šalis privalo saugotis didesnės kaimynės, su kuria prieš trisdešimt metų kariavo. Su pakeleive nesiryžau ginčytis, nes artėjome prie pasienio kontrolės punkto, ir pabijojau, kad, pašnekovei įskundus, galiu būti neįleistas į PMR.
Juolab kad Kišiniovo bičiuliai įspėjo dėl tokios galimybės ir prašė jokiu būdu neprasitarti, kad esu žurnalistas. Paso patikra visgi buvo neilga: PMR kariškis paklausė, ar vykstu kaip turistas ir ar neturiu filmavimo įrangos.
Išgirdęs teigiamą mano patikinimą, grąžino pasą su antspauduotu popieriaus lapeliu ir nurodymu lapelį būtinai grąžinti, kai grįšiu atgal.
Pravažiavę Banderų miestą su įspūdinga jame stūksančia restauruota Viduramžių pilimi, netrukus pasiekiame ir Tiraspolį. Nežinodamas, kur išlipti, vykstu į galutinę maršruto stotelę – geležinkelio stotį.
Pasiklausęs sužinau, jog nuo stoties einanti V.Lenino vardu pavadinta gatvė yra tiesiausias kelias į Tiraspolio centrą. Paėjėjus keletą šimtų metrų, dešinėje pusėje išnyra parkas su naujai pastatyta bažnyčia bei viduryje parko nebaigtu įrengti fontanu.
Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-05-28). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt
