Kęstutis TUBIS, Anykščių rajono meras:„Nieko nereikia kaltinti, bet labai gaila, kad pas mus  nėra nei duonos kepyklos, nei autobusų parko.“

Jūs dar kartą Kęstuti meru išsirinkite, tuoj ir pačio miesto nebeliks 🙂
nagučiai juk į save sukti.

Daug kas kalba apie investicijų trūkumą Anykščiuose, bet mažai kas siūlo realią kryptį. Užuot bandę imituoti industrinį proveržį klasikine pramonės logika – kurios šansai Anykščiams dėl prastos logistikos, gyventojų mažėjimo ir ribotų išteklių yra labai menki – turėtume pagaliau pasirinkti pažangią, ateities kryptį. Būtent moderniosios technologijos, aukštos pridėtinės vertės paslaugos ir bendradarbiavimas su universitetais gali iškelti miestą į visiškai naują lygmenį.
Ar meras gali sudaryti sąlygas smulkiam verslui kurtis Anykščiuose? Iš dalies. Vien tik savivaldybės mokesčių mažinimas turi menką poveikį smulkiajam verslui – didesnį efektą tai turi stambiems investuotojams. Vis dėlto meras ir jo komanda turi įrankių: galima parengti aiškią investicijų pritraukimo strategiją, sutvarkyti infrastruktūrą, galbūt net svarstyti inovatyvios LEZ tipo teritorijos steigimą, orientuotą į žinių ekonomiką.
Deja, šiandien Anykščių savivaldybėje trūksta net bazinio pasirengimo – nėra nė vieno kompetentingo specialisto, galinčio investuotojams atsakyti į elementarius klausimus apie rajono ekonominę struktūrą, darbo jėgos sudėtį ar infrastruktūros pajėgumus. Dabartinis savivaldybės investicijų pritraukimo darbas primena parodiją – lėšos skiriamos neaiškiems, galimai pažįstamų projektams, vietoj to, kad būtų nukreipiamos į realių investicijų pritraukimą ir ilgalaikį rajono augimą. Taigi siūlau trumpą, 5 minučių rengimo, „kitokią” strategiją Anykščiams.
Vizija:
Anykščiai – išmanus, žalias ir kūrybiškas miestas, pritraukiantis aukštos pridėtinės vertės technologinius verslus bei talentus, glaudžiai bendradarbiaujantis su akademine bendruomene.
Pagrindinės kryptys:
Sukurti inovacijų ir technologijų centrą (bendradarbystės erdvė, kūrybinė laboratorija, IT darbo vietos).
Užmegzti partnerystes su VILNIUS TECH, KTU, ISM ir kt. – dėl tyrimų, praktikų ir projektų Anykščiuose.
Kviesti startuolius ir kūrybinius verslus – per paramos paketus, nuomos lengvatas, ryšius su „Versli Lietuva“.
Vystyti žiedinę ekonomiką, žaliąsias inovacijas ir remti DI, IoT, išmaniąsias sistemas.
Sukurti programą „Grįžk į Anykščius su idėja“ – skatinančią jaunų žmonių grįžimą ir verslumo plėtrą.
Įsteigti nuotolinio darbo erdves, pritaikytas jauniems miestiečiams ir atvykstantiems profesionalams.
Tikslai
≥10 naujų technologijų verslų.
≥150 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
≥3 bendradarbiavimo sutartys su universitetais.
≥5 tarptautiniai inovacijų projektai.
Sukurta inovacijų infrastruktūra ir matomas proveržis regione.
Ši trumpa strategija – tai galimas kelias sparčiai nykstančiam miesteliui. Anykščiams nereikia tapti dar viena „pramonine zona“ – galime tapti žinių ir kūrybos centru, kuris pritraukia ne triukšmingas gamyklas, o talentus, idėjas ir inovacijas. Reikia tik politinės valios, drąsos keistis ir gebėjimo pagaliau mąstyti XXI amžiaus ritmu.

Statistikos ir demografijos specialistai paskaičiavo, kad nuo 1965 metų, visoje Europoje vyksta socialinė migracija, kurios metu kas metai vis daugiau žmonių palieka regionus persikeldami į didmiesčius, o regionai miršta. Tarybų Sąjungos laikotarpiu Lietuvą tai mažai lietė, buvo planinė ekonomika, kurios pagalba buvo skirstoma, kas dirbs tokius darbus, kas ir kur gyvens. Atkūrus laisvą Lietuvą, mes įėjome į laisvą rinką, kuri dėl prastų valdžios sprendimų tapo laukiniu kapitalizmu. Pirmą smūgį gavo kaimo ir miestelių gyventojai, buvo absoliučiai sužlugdyta žemės ūkio politika, tarpusavyje supjudyti žmonės. Žmonės pradėjo stipriai gerti, ėmė mažėti gimstamumas, masiškai pasipylė savižudybės. Tai buvo pirmieji ryškūs ženklai – regionai miršta. Grynai dėl politinių sumetimų, kompetenciją ėmė keisti lojalumas. Geriau durnas, bet ištikimas, nei protingas su aiškia, protinga ir argumentuota savo nuomone. Mažuose ir vidutiniuose miestuose prasidėjo proto nutekėjimas į didmiesčius, dėl didesnių galimybių ir perspektyvų. Po du du tūkstantųjų tiek visame Pasaulyje. tiek ir Lietuvoje prasidėjus nekilnojamo turo bumui, jauni žmonės ėmė pirkti būstą, ypač Sostinėje. Jei Vilnius mūsų regiono kažkada prasidėdavo beveik ties jau nebeegzistuojančiomis Šeškinės ir Širvintos parduotuvėmis, tai šiandien jis neapsiriboja Perkūnkiemiu. Naujakuriai iš regionų ten rado darbus, jų vaikai ėmė lankyti vietinius darželius, mokyklas. Ir jie jau vilniečiai, ne anykštėnai. Ten jų šeimos, draugai, pramogos. Lygiai taip, pat kaip ir sunku rasti nors vieną įrodymą, kad jie vieną dieną mes viską ten ir grįš į savo gimtuosius Anykščius. Nebent tada, kai bus jau pensinio amžiaus ir grįš į savo tėvų kraštą, paradavę namus didmiestyje, pirks trobesį čia ir gyvens, prisidėdami prie sidabrinio amžiaus ekonomikos kurioje nebus nei duonkepių, nei pieninių.
Bet tai bus jau vėliau. Šiuo metu nerimą labiau kelia kitas klausimas? Kas valdys Anykščius kitą, ar dar kitą kadenciją? Kas bus meru, vicemerais, administracijos direktoriumi, patarėjais.

Nešvaistykite biudžeto pinigus- atsiras viskas

Meras teisus. Kur matyta,kad nėra jepyklėlės. Net mažesniam Kupišky ji yra. Ir populiari. Kai atvykstu į Anykščius vis pasidomiu, gal atsirado kepyklėlė. Deja….

Nei turi, nei reikia. Duoną kepa kepyklėlė centre, o autobusų parkas būtų skylė, į kurią savivaldybė kištu mokesčių mokėtojų pinigus. Čia mero daugiau sovietinio mąstymo nostalgija, neturinti jokio loginio paaiškinimo. Kad stotį išpirko sveikiname ir laukiame konkurso stoties atnaujinimui.