Maloniai nuteikė vicemero Dainiaus Žiogelio viešas atsiprašymas. Ne todėl, kad jame pasakyta tiesa – tai pirmas valdžios žmogaus prisipažinimas klydus. Po šimto socialiniuose tinkluose smerkiančių poelgį anykštėnų komentarų, kuomet už dalyvavimą Vasario 16-osios renginiuose mero potvarkiu jam buvo paskirta dviguba alga, pagaliau valdžios vyras pasiryžo ne ignoruoti, ne slapstytis ir ne teisintis, o prisiduoti visuomenės teismui. Tiesa, įvykio išdėstymą galėjo vicemeras sugalvoti gudriau. „Mano klaida bus pamoka kitiems“, – apgailestavęs dėl netinkamo elgesio, reziumavo jis. Tik ar verta mokytis iš blogų pavyzdžių? O ir priežastimi, neva galvojęs pasinaudoti tarnybiniu automobiliu, valdininkas galėjo įtikinti nebent savo ir mero partinę aplinką. Bet tiek to, užskaitykim.
Mane stebina savivaldybės vadovybės jautrumas savųjų poreikiams ir abejingumas interesams tų, kas juos rinko. Šiai tezei pagrįsti pavyzdžių daug. Visai neseniai nuvilnijo diskusija, kilusi po Tarybos nario Luko Pakelčio minties dėl mechanizmo sukūrimo, kuriuo būtų kompensuojami padidėję komunaliniai mokesčiai. Idėja gal ir nebloga, tik kodėl nepaanalizavus, ar pagrįstai jie vis keliami ir keliami. Ar Taryba linkusi pritarti kiekvienam įmonės vadovo pateiktam mokesčių didinimo paketui, ar ji turi suabejoti tokio sumanymo pagrįstumu ir pasiųsti kontrolės specialistus paieškoti vidinių rezervų? Ar efektyvus įmonės valdymas, koks darbo našumas, ar nėra perteklinių etatų, nereikalingos įrangos? Ką daro kitaip rajonai, kad jų paslaugos gyventojams teikiamos mažesne kaina? Neabejoju, kad ir be kompensacinio mechanizmo yra rezervų ir šaltinių, kurie padės suvaldyti pakibusią bankroto grėsmę. Tik kam vargti – žymiai paprasčiau paslėptai dotuoti dešimtimis tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigais, pavyzdžiui, už medelių sodinimą ar pavėsinės sukalimą. Direktorius Kazys Šapoka – geras vadovas, tačiau jis nepopuliarių sprendimų savo kolektyvui nepriims. Savivaldybės pareiga matyti ir reaguoti.
Kita vertus, įmonė, kuri nesugeba gaminti prekių ir teikti paslaugas pigiau, neišvengiamai iškris iš rinkos. Didesniu našumu dirbantys Ukmergė ar Rokiškis šiukšlių vežimą nukonkuruos lygiai taip pat, kaip gatvių šlavimą perėmusi „Ecoservice“.
Koks nors dotavimas iš biudžeto gali būti tik tikslinis, paliečiantis nebent socialines, sunkiau besiverčiančias gyventojų grupes. Nemanau, kad Luko idėjai pritars liberalai, jeigu jie liberalūs. Turim pavyzdį, kai savivaldybė be jokios atrankos moka keleivius vežiojančiai įmonei, kai tokios paslaugos poreikio tikslingumas siekia gal 15, gal 20 procentų. Pinigai dideli, tačiau jų santykis su naudos lygiu – kažkur šalia nulio padalos.
Būtina peržiūrėti, ar darbuotojų algos adekvačios įmonės veiklos rezultatams. Savivaldybė, turėdama įtakos Komunalinio ūkio įmonės veiklai, turi aktyvinti kontrolės tarnybas, kurios nustatytų neefektyvias ar mažai efektyvias veiklos sritis, darbo formas ir keistų jas našesnėmis, moderniomis. Valdžios įtaka turi didėti. Gal mažai patarėjų, gal reikia trečio mero pavaduotojo, jei nespėja esantieji. Pažiūrėkim į kitus rajonus, koks ten požiūris į žmones. Ar valdžia didina mokesčius ar, kontroliuodama procesus, mažina atskirtį? Kieno interesai svarbesni: savieji ar gyventojų?
Švenčionių savivaldybė kompensuoja dalį moksleivių maitinimo išlaidų. Pietų kaina rajono mokyklų valgyklose nesiekia euro. Mūsų vadovai kavinėms pirks daugkartinio naudojimo indus, tam numato keturiasdešimt devynis tūkstančius eurų.
Kad padidintų gimstamumą ir palengvintų šeimoms naštą, Radviliškio valdžia už kiekvieną rajono teritorijoje gimusį vaiką tėvams sumoka pusantro tūkstančio biudžeto pinigų. Mūsų vadovai sugalvojo dar negirdėtą dalyką – mokėti tarnautojams dvigubą atlygį už dalyvavimą (atstovavimą) šventės renginiuose.
Aplinkinių rajonų savivaldybės verčiasi per galvą, mėgindami privilioti medikus į gydymo įstaigas – moka kelias dešimtis tūkstančių, padeda įsigyti būstą. Akmenės rajono savivaldybė į infrastruktūrą, reikalingą verslo plėtrai, investavusi dešimt milijonų, šiuo metu išgyvena tikrą renesansą.
Vietoj investicijų, kad vietiniai žmonės nepaliktų Anykščių, mūsiškiams įdomiau pinigus leisti kvepalams, interaktyviems stendams, abejotinos reikšmės projektams, paslaugoms, kurias pagal pareigas turi atlikti jų pačių tarnautojai.
Girti valdžią nenormalu. Visgi už ką pagirti? Puiku, kad keliolika ar keli šimtai metrų gatvių išasfaltuota, kad vaikų darželis atnaujintas, netgi kad valdžios chorą turėsime. Ir kas toliau? Ar bus kas lankys vaikų įstaigą, jei visame rajone per metus gimsta šimtas kūdikių? Ko gero, netolimoje ateityje pastatą teks pertvarkyti į senelių namus.
Jei savivaldybė pasitenkina sau naudingais sprendimais, tai ką mano valdžioje esančios partijos? Kodėl jos tyli? Partijų įtakos tiek rajone vykstantiems procesams, tiek valdžios priežiūrai žiauriai trūksta. O esantis sąryšis dažnai savanaudiškas. Tai postais pasidalinama, tai įtaka pasišildoma, tai pinigai nuvairuojami ne ten, kur svarbu.
