Kitų metų rudenį Japonijos mieste Nagojoje Lietuvos nacionalinis muziejus planuoja atidaryti Lietuvos istorijai skirtą parodą.
Nagojos miesto muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė ketinimų protokolą dėl Lietuvos kultūros ir istorijos parodos Japonijoje, pirmadienį pranešė muziejus.
Planuojama, kad paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“ veiks Nagojos miesto muziejaus specialiųjų parodų salėje 2026 metų rugsėjo 5–lapkričio 1 dienomis.
Anot Nacionalinio muziejaus, šios parodos ašis – miško ir dainos įvaizdžiai, būdingi lietuvių kultūrai ir tapę kovos už laisvę simboliais: nuo partizanų pasipriešinimo sovietų okupacijai miškuose iki Dainuojančios revoliucijos ir Baltijos kelio.
„Lankytojai galės pažinti svarbiausius Lietuvos istorijos lūžius ir atrasti, kaip gamtos bei žmogaus ryšys, dainų ir šokių tradicijos formavo tautos tapatybę ir nepriklausomybės siekį“, – teigiama pranešime.
Tai bus pirmoji tokio masto paroda Japonijoje, pristatanti Lietuvą per du pagrindinius simbolius – mišką ir dainą.
„Paroda Nagojos miesto gyventojams ir jo svečiams taps kelione po Lietuvos istoriją ir nauja draugystės gija tarp mūsų valstybių. Džiaugiuosi, kad Nagojos miestas, iš kurio kilęs diplomatas Čiunė Sugihara, atveria duris pasakojimui apie Lietuvą“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Anot Nagojos miesto mero Ichiro Hirosawos, Lietuva dar nėra japonams pakankamai gerai pažįstama šalis, be to, skirtinga ir šalių istorija, patirtis.
„Domėdamasis Lietuvos istorija ir kultūra supratau, kad mus ir jus jungia žmogiški panašumai: charakterio savybės, šviesumas ir šypsenos veide. Tiesa, Japoniją ir Lietuvą skiria istorinės patirtys: iki XIX–XX amžiuje Japonija neturėjo jokių išorės priešų, o štai Lietuva nuolat turėjo kovoti už savo būvį ir egzistencijos galimybę. Pats nuo pat jaunų dienų esu susipažinęs su Čiunės Sugiharos istorija, nes baigiau tą pačią mokyklą kaip ir jis“, – teigė I. Hirosawa.
Parodoje bus galima pamatyti archeologinių radinių, medinių buities dirbinių, liaudies meno drožinių, pasakojančių apie lietuvių gyvenimą gamtos apsuptyje.
Kitas svarbus akcentas – dainavimo kultūra. Lankytojai sužinos apie dainų šventę, UNESCO nematerialaus kultūros paveldo objektą, prisidėjusį prie laisvės siekio ir iki šiol suburiantį tūkstančius dalyvių. Spalvingi tautiniai kostiumai, muzikos instrumentai ir archyviniai įrašai atskleis, kaip dainavimas kartu įprasmina bendruomeniškumą ir istoriškai įgijo ypatingą reikšmę siekiant nepriklausomybės.
Parodoje taip pat bus pristatyti esminiai Lietuvos istorijos lūžiai kelyje į laisvę – kovos ir diplomatijos epizodai, atspindintys šalies istoriją tarp Rytų ir Vakarų įtakos zonų. Bus atkreiptas dėmesys į Č. Sugiharos veiklą Kaune.
Č. Sugihara buvo Japonijos diplomatas, dirbęs vicekonsulu Kaune 1939–1940 metais. Rizikuodamas karjera ir gyvybe, jis išdavinėjo tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms, padėdamas jiems išsigelbėti nuo nacių persekiojimo.
Šią istoriją papildys pasakojimai apie šiuolaikinę Lietuvą: jos aukštąsias technologijas, atsinaujinančią energetiką, sporto pasiekimus ir kitas sritis, kurios liudija Lietuvos atvirumą pasauliui ir gebėjimą išsaugoti savo unikalų kultūros paveldą.
