Klebonas ir verslas

Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius buvo kaip reikiant įsisukęs į dvasininkams lyg ir nelabai tinkamą sritį – verslą. Tapęs vienu iš drabužiais prekiaujančios kauniečių firmos savininkų, jis tai bendrovei skolino dideles ir savo, ir bažnyčios pinigų sumas. Gal tos sumos gautos ir už vienuolyno nuomą vestuvėms bei kitiems pokyliams? Bet kur tada mokesčiai valstybei? To jau klausia ir pareigūnai.

 Bažnyčios buhalterijoje velnias galvą nusisuktų

Šiomis dienomis Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai turėtų pradėti tyrimą dėl Troškūnų (Anykščių rajonas) Švč. Trejybės parapijos buhalterijos tvarkymo.

Kaip sakė Panevėžio apygardos prokuroras Aidas Amparavičius, tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, ar buhalterija buvo tvarkyta apgaulingai, ar aplaidžiai, ar siekta išvengti mokesčių valstybei.

„Parapijos buhalterija buvo netvarkinga. Sunku suprasti, kas ten yra“, – neslėpė pareigūnas.

Kol kas įtarimai niekam nepareikšti, tačiau nustačius nusikaltimą pareigūnų taikinyje atsidurtų parapijos galva – 56 metų klebonas Saulius Filipavičius.

Pareigūnai turi duomenų, kad įvairiems šventiniams renginiams vienuolyno patalpas nuomojusi parapija prieš 5–6 metus gavo apie 600 tūkst. litų (apie 173,8 tūkst. eurų) pajamų, tačiau nesumokėjo valstybei nė vieno cento mokesčių.

Kadangi atsakomybė už bet kokią parapijos veiklą gula ant klebono pečių, pirmiausia strėlės ir lėks į jį.

Panevėžio vyskupijos vadovai šioje istorijoje kategoriški: visiems, net ir dvasininkams, privalu laikytis įstatymo, o kas to nedaro, turi atsakyti savo kailiu.

Klebono pinigai – įdarbinti

Tai, kad Troškūnų Švč. Trejybės parapija per kelerius metus uždirbo krūvą pinigų, išaiškėjo atsitiktinai.

Prokuroras sakė, kad į tyrėjų akiratį parapija pateko tiriant drabužiais prekiavusios Kauno bendrovės „Prestižas“ bankroto aplinkybes.

Kaip vėliau paaiškėjo, maždaug prieš 4–5 metus vienu iš įmonės akcininkų trumpą laiką buvo S.Filipavičius.

Pareigūnams įtarimų sukėlė nemenkos pinigų įplaukos iš Anykščių rajone įsikūrusios parapijos. Troškūnų Švč. Trejybės parapija „Prestižui“ paskolino apie 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų), o S.Filipavičius – apie 68 tūkst. litų asmeninių (apie 19,7 tūkst. eurų) pinigų.

Ar skola vėliau jam buvo grąžinta, ar dargi su palūkanomis, pareigūnai neišsiaiškino.

Šiuo metu „Prestižas“ yra bankrutavęs, o prieš 2 mėnesius vienas iš bendrovės vadovų už aplaidų apskaitos tvarkymą buvo nuteistas – jam skirta 9,8 tūkst. eurų bauda.

Net nenorėjo pildyti pajamų deklaracijos

Keisti kauniečių sandoriai su parapija sukėlė nemenkų abejonių tyrėjams.

Pasidarė įdomu, ar išties dvasininkai galėjo paskolinti tokią didelę sumą – apie 168 tūkst. litų (apie 48,7 tūkst. eurų) prekybininkams.

Taigi Troškūnų Švč. Trejybės parapijos buvo paprašyta pateikti reikiamus dokumentus. Tuomet ir paaiškėjo įdomių dalykų.

Išaiškėjo, kad parapija vestuvėms ir kitiems renginiams nuomojo bažnyčiai priklausančias vienuolyno patalpas. Užsakymų būta nemažai, nes prieš 4–6 metus parapija gavo apie 600 tūkst. litų pajamų.

Parapijoms, kaip ir bet kokiam juridiniam asmeniui, gaunančiam pelno, privalu pildyti metines pelno deklaracijas ir jas pateikti mokesčių inspekcijai.

Prokuroro žiniomis, Troškūnų Švč. Trejybės parapija ne tik nemokėjo mokesčių, bet dar ir prašė mokesčių inspekcijos atleisti ją nuo deklaracijos pildymo, nes esą jokios veiklos nevykdo.

Taigi, atrodo, švelniai tariant, dvasininkai buvo nesąžiningi. Už nuomą parapijai į kišenę byrėjo nemaži pinigai, bet dalytis su valstybe – mokėti mokesčių jie oi, kaip nenorėjo.

Šios pajamos už nuomą – ne žmonių paaukotos.

„Jei žmogus sumanė užpirkti mišias už mirusįjį ar už krikštynas, tai kunigui įteikti pinigai laikomi auka ir nėra apmokestinami. Tačiau kitas reikalas, kai nuomojamos patalpos ir už jų nuomą išrašomos sąskaitos-faktūros. Nuo šios gautos pinigų sumos ir reikia susimokėti mokesčius“, – paaiškino pareigūnas.

Nė piršto nepajudino

FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai surinktą medžiagą perdavė Panevėžio mokesčių inspekcijai.

Buvo suskaičiuota, kad Troškūnų Švč. Trejybės parapijos nesumokėti mokesčiai siekia apie 25 tūkst. eurų. Tačiau su delspinigiais ir skola jie gali išaugti ir dvigubai.

Prokuroras sakė, kad mokesčių inspektoriai išsiuntė klebonui patikrinimo aktą ir raginimą geranoriškai sumokėti mokesčius, bet jis nė piršto nepajudino.

Įtarę, kad parapijos buhalterija tvarkyta netinkamai, mokesčių inspektoriai kreipėsi į FNTT Panevėžio apygardos valdybą, kad būtų įvertintas apskaitos tvarkymas.

Už apgaulingą apskaitos tvarkymą baudžiama laisvės atėmimu iki 4 metų, o už aplaidų apskaitos tvarkymą gresia nelaisvė iki dvejų metų.

Tiesiog nepanoro kalbėti

Apie valstybei susidariusią skolą S.Filipavičius kalbėjo labai jau nenoriai ir trumpai.

Išgirdęs, kas paskambino, klebonas tik nusistebėjo, kodėl susilaukė spaudos dėmesio.

Paklaustas apie nesumokėtus mokesčius, dvasininkas atsakė trumpai: „Procesas nepasibaigęs ir nėra ko čia apie tai šnekėti.“

Iš S.Filipavičiaus atsakymų galima spėti, kad parapija bandys įrodinėti savo tiesą.

„Galima teikti dokumentus ir gintis – teisi mokesčių inspekcija ar parapija. Niekas mokesčių slėpti nenori ir neketina“, – dėstė jis.

Dvasininkas patikino, kad inspektoriams nustačius, jog mokesčiai nesumokėti, bus atsiskaityta su valstybe. O tada jau klebonas padėkojo korespondentui už dėmesį ir išjungė telefoną.

Atlyginti – savo lėšomis

Nei vakar, nei užvakar susisiekti su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu korespondentui nepavyko. Atsiliepusi raštinės darbuotoja pareiškė, kad vyskupas užsiėmęs ir neturi laiko.

Kurijos ekonomas Romualdas Zdanys teigė apie šį įvykį išgirdęs tik iš korespondento.

„Jei tai tiesa, tuomet turi sumokėti, kas priklauso, ir atsakyti pagal įstatymus. Tegul tyrimas įvertina, ar tai buvo padaryta iš žioplumo, tingumo, ar tyčia“, – sakė pašnekovas.

Jo nuomone, kaltininkas turėtų padarytus nuostolius atlyginti asmeniniu turtu.

Juk klebonai, kaip ir kiekvienas žmogus, taip pat turi santaupų. Jie gauna lėšų už patarnavimus, taip pat paveldi turtą.

Dvasininkas pabrėžė, kad pamaldų metu tikinčiųjų per rinkliavas sumestos aukos panaudojamos bažnyčios išlaikymui – apšvietimui, šildymui.

Tačiau už krikštynas, vestuves, laidotuves ir kitus patarnavimus paaukotų pinigų dalis skiriama kunigų išlaikymui.

Kurijos ekonomui, kartu ir Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonui R.Zdaniui žinoma, kad jei pajamos siekia per 1,5 tūkst. eurų, tuomet reikia pildyti pelno deklaraciją.

Dvasininkas tvirtino, kad jų parapija tokių pajamų negauna. Viena mobiliojo interneto tiekėja bažnyčios bokšte yra pasistačiusi anteną ir už nuomą kas mėnesį moka 89 eurus. Per metus už šią nuomą gaunamos pajamos siekia šiek tiek per 1 tūkst. eurų.

Paklaustas, ar dvasininkams nedraudžiama skolinti pinigus, R.Zdanys sakė, kad jiems leidžiama laisvai naudoti 5 tūkst. eurų neviršijančias sumas. Kitu atveju reikia gauti vyskupo leidimą.

Juk pinigų prisireikia bažnyčios remontui, inventoriui įsigyti. Taip pat nedraudžiama atliekamus pinigus įdėti į banką ir už indėlį gauti palūkanas. Savo asmenines santaupas dvasininkai gali naudoti kaip tinkami.

R.Zdanys teigė nežinantis, ar S.Filipavičius buvo gavęs leidimą skolinti parapijos pinigus.

Daugybę metų klebonas – vienoje vietoje

„Panevėžio rytas“ ne kartą yra rašęs apie Troškūnų vienuolyną. Jame vienuoliai jau seniai negyvena.

XVII amžiuje statytas vienuolynas vėliau buvo tvarkomas ir perstatomas. Jau Nepriklausomybės metais vienuolyno griuvėsiai buvo atnaujinti.

Čia įsikūrė parapijos namai, klebonija, įrengti kambariai svečiams. Taip pat vienuolyne organizuojami koncertai ir kiti renginiai – taigi vyksta gyvenimas.

Klebonas S.Filipavičius Panevėžyje pažįstamas. Sąjūdžio metais jis buvo įsitraukęs į aktyvią veiklą, vėliau gavo parapiją Troškūnuose ir ten yra įsikūręs jau beveik 30 metų.

Paprastai kunigai ilgai nelaikomi vienoje vietoje, jie turi nebūti prisirišę prie konkrečios parapijos, tačiau S.Filipavičiui kažkaip sekasi išlikti nejudinamam.

Tikintieji pastebėjo, kad Troškūnuose klebonas turi ir savus namus.

Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas sakė, kad vienuolynas renovuotas už europines lėšas. Privačių žmonių suaukotais pinigais tvarkyta ir bažnyčia.

Seniūnas pasakojo, kad S.Filipavičius, prieš kurį laiką mirus šeimininkei, paveldėjo jos seną namą Vytauto gatvėje, šalia bažnyčios. Namas buvęs kukliai suremontuotas – šiek tiek patvarkytas iš išorės. Dabar ten gyvena vyresnis klebono brolis.

Seniūnas sakė, kad S.Filipavičius Troškūnuose klebonauja jau 28 metus.

Apie visa tai norėjome pakalbėti su pačiu klebonu, tačiau jam išjungus telefoną nepavyko to padaryti.