Komentaras: „Lietuvoje vis dar keista matyti, kad ligoninėms vadovauja žmonės, mokyti gydyti pacientus, o ne valdyti dideles organizacijas. Dėl tokio požiūrio gydytojai iškeliami į aukštumas, o aukštąjį išsilavinimą turinčios slaugytojos, kurios yra pagrindinė gijimo proceso grandis, lieka nuvertintos ir priverstos dirbti už neadekvačiai mažą atlyginimą. Tokia „kastų“ sistema griauna darbuotojų motyvaciją: jauni specialistai bėga iš darbo arba išvažiuoja į užsienį, o vyresni lieka. To pasekoje nukenčia paprastas žmogus, nes pervargęs personalas neretai būna piktas, nusivylęs ir nebegalintis pasirūpinti kokybišku gydymu. Taip ir gaunasi užburtas ratas: jaunas, ambicingas ir motyvuotas gydytojas ilgainiui irgi nebenori dirbti su piktu, pavargusiu personalu. Kol vadovai nesupras, kad slaugytoja yra lygiavertė komandos dalis, tol turėsime didžiules ligonines su brangia įranga, bet nebus kam nuoširdžiai pasirūpinti pacientu. Mielieji, gydytojas turi gydyti, o vadovas – vadovauti. Tik šiuo atveju galime tikėtis teisingo, lygiateisiško ir nešališko ligoninės valdymo.“
Tam yra pavaduotojai ir skyrių vedėjai, kurie gydymo srities klausimus ir jų finansavimo sprendimą deleguoja vadovui. Vadovas, nevykdantis praktino gydymo, tai kam jam gydytojo specelisto licencija? Kaip matome, įstaigos vadovas turi būti ir politikas, keliantis sparnus valdančiai rajoną koalicijai ir savivaldybės mėrui, kad visi sklandytų ties baltais debesėliai ir žiūrėtų į praktiškai dirbančius dėl gyventojų ir rinkėjų labo iš plačių aukštybių, kaip gerieji angelai, išgydantys visus sopulius…
Iš kur žinote, kad žlugo? Jeigu Anykščių ligoninei visada vadovaudavo gydytojai. Jei puikus chirurgas gali automatiškai būti geru vadovu, kodėl tuomet ne kiekvienas geras vadovas gali būti chirurgu? Todėl, kad tai dvi skirtingos profesijos. Vadovavimas reikalauja gebėjimų, kurių medicinos studijose nemoko: strateginio planavimo, personalo valdymo, derybų meno, darbo teisės išmanymo ir psichologinio atsparumo valdant krizes. Manyti, kad geras specialistas bus geras vadovas, yra tas pats, kas manyti, jog geriausias smuikininkas būtinai bus geriausias dirigentas.
Pievos. Universalių vadybininkų teorija žlugo. Todėl turi vadovauti asmuo, kuris supranta šią sritį
Tam yra pavaduotojai ir skyrių vedėjai, kurie gydymo srities klausimus ir jų finansavimo sprendimą deleguoja vadovui. Vadovas, nevykdantis praktino gydymo, tai kam jam gydytojo specelisto licencija? Kaip matome, įstaigos vadovas turi būti ir politikas, keliantis sparnus valdančiai rajoną koalicijai ir savivaldybės mėrui, kad visi sklandytų ties baltais debesėliai ir žiūrėtų į praktiškai dirbančius dėl gyventojų ir rinkėjų labo iš plačių aukštybių, kaip gerieji angelai, išgydantys visus sopulius…
Iš kur žinote, kad žlugo? Jeigu Anykščių ligoninei visada vadovaudavo gydytojai. Jei puikus chirurgas gali automatiškai būti geru vadovu, kodėl tuomet ne kiekvienas geras vadovas gali būti chirurgu? Todėl, kad tai dvi skirtingos profesijos. Vadovavimas reikalauja gebėjimų, kurių medicinos studijose nemoko: strateginio planavimo, personalo valdymo, derybų meno, darbo teisės išmanymo ir psichologinio atsparumo valdant krizes. Manyti, kad geras specialistas bus geras vadovas, yra tas pats, kas manyti, jog geriausias smuikininkas būtinai bus geriausias dirigentas.