Knygnešio dieną pagerbiami draudžiamosios spaudos gabentojai iš Prūsijos bei jos skleidėjai Lietuvoje.
Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Žandarams turėjo teisę bausti nusikaltėlius, konfiskuoti ir deginti lietuviškus raštus. Savo darbą žandarai atliko uoliai: 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 tūkst. 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. – 56 tūkst. 182.
Knygnešio dieną pagerbiami draudžiamosios spaudos gabentojai iš Prūsijos bei jos skleidėjai Lietuvoje.
Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Žandarams turėjo teisę bausti nusikaltėlius, konfiskuoti ir deginti lietuviškus raštus. Savo darbą žandarai atliko uoliai: 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 tūkst. 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. – 56 tūkst. 182.
Nepaisant baudų ir kalėjimo grėsmės, lietuviškų spaudinių daugėjo. Lietuviško knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko spaudinių platintojai – knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą tuo metu nukentėjo apie tūkstantį žmonių.
Kaip yra rašęs kunigas Julijonas Kasperavičius, „Nepriklausomybės atstatymo darbas prasidėjo ne nuo 1918, bet nuo knygnešių laikų. Anų laikų kovotojai su knygų ryšuliais ant kupros pirmieji pradėjo ruošti dirvą nepriklausomybei. Jie pirmieji pradėjo skleisti žmonėse mintį ir susipratimą, kad reikia numesti sunkus rusų priespaudos jungas”.
Kovo šešioliktoji, trečiadienis – 75-oji metų diena (trečioji 12-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 290 dienų.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Gustavas, Henrika, Mėgys, Mėgiotas, Norvainas, Norvainė, Norvilas, Norvilė, Vaidota, Vaidotas, Vaidotė;
rytoj: Gendvilas, Gendvilė, Gertrūda, Patrė, Patricija, Patricijus, Patrikas, Patris, Patrys, Vita;
poryt: Anzelmas, Eimutė, Eimutis, Einarta, Einartas, Einartė, Einas, Einė, Einys, Einora, Einoras, Sibilė.
Saulė šiandien teka 6.33, leidžiasi 18.24. Dienos ilgumas – 11.51.
Ketvirtąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 14.05, leidžiasi 4.45.
Saulė Žuvų ženkle.
Lietuva kovo 16-ąją:
1846 m. Purviškiuose, prie Suosto, gimė knygnešys, publicistas, „Aušros” ir „Varpo” bendradarbis Jurgis Bielinis. Mirė 1918 m.
1907 m. Ūdrijos kaime, Alytaus apskrityje, gimė dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas.
1917 m. Maskvoje gimė Stasys Ratkevičius, lietuvių aktorius, Kauno lėlių teatro įsteigėjas, ilgametis šio teatro direktorius bei vyriausiasis režisierius.
1947 m. Vilniuje gimė smuikininkas Raimundas Katilius.
1962 m. sovietų kariai užėmė Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Vėliau (1965) čia buvo įsteigta Kauno vitražo ir skulptūros galerija.
1989 m. įregistruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.
1993 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas su oficialiu vizitu išvyko į Daniją ir Islandiją. Tai buvo pirmasis jo vizitas į užsienį.
1999 m. Tokijuje atidaryta Lietuvos ambasada.
2000 m. Seimas priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri leido taikyti operatyvinės veiklos priemones, turint teismo sankciją, ir Seimo bei Vyriausybės nariams. Sekti neleista tik vienintelio asmens Lietuvoje – Prezidento.
2001 m. Klaipėdoje atidarytas Latvijos garbės konsulatas.
2004 m. Vilniuje didžiojo danų rašytojo Kristiano Anderseno ambasadoriais paskelbti Lietuvos Prezidento žmona Alma Adamkienė, dainininkė Veronika Povilionienė, aktorius, dainininkas, režisierius Vytautas Kernagis bei dainininkas ir žurnalistas Marijus Mikutavičius. Ambasadorius pasveikino į Vilnių atvykusi Danijos princesė Benediktė.
2009 m. su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešintis Bulgarijos Prezidentas Georgijus Parvanovas už asmeninį indėlį skatinant ir stiprinant abiejų šalių tarpvalstybinius santykius įteikė Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui ordiną „Stara Planina”, V. Adamkus už asmeninę iniciatyvą plėtojant Lietuvos ir Bulgarijos tarpvalstybinius santykius bei gerinant abiejų šalių politinį, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą apdovanojo Bulgarijos Prezidentą Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
2009 m. eidamas 49-uosius metus mirė žinomas geografas Ričardas Baubinas.