Lietuva į NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) įstojo 2004 m. kovo 29 d. Tai – gynybinė sąjunga, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.
NATO įkūrė 12 šalių 1949 metais.
Lietuva į NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) įstojo 2004 m. kovo 29 d. Tai – gynybinė sąjunga, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę.
NATO įkūrė 12 šalių 1949 metais.
Lietuva kovo 29-ąją:
1974 m. įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis Lietuvoje. Anksčiau už lietuvius parkus įkūrė latviai ir estai.
1990 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į JAV Kongresą, prašydamas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
1990 m. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareikalavo per tris dienas atšaukti Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
1995 m. Lietuvos atstovai Vienoje pasirašė Branduolinio saugumo konvenciją.
1999 m. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą dėl neteisėto laisvės atėmimo kunigui Ričardui Mikutavičiui perkvalifikavo į baudžiamąją bylą dėl nužudymo. Pareikšti pirmieji kaltinimai.
2004 m. Lietuva tapo visateise NATO nare. Ši Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija jungia 26 valstybes.
2007 m. pirmąkart Lietuvoje, jai tapus Europos Sąjungos nare, su darbo vizitu lankėsi Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso).
Įdomiausi kovo 29-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1772 m. mirė švedų filosofas ir mokslininkas Emanuelis Svedenborgas (Emanuel Swedenborg). Jo filosofijos pagrindu vėliau atsirado Naujosios Jeruzalės bažnyčia.
1788 m. mirė daugiau kaip 5,5 tūkst. bažnytinių giesmių autorius ir vienas iš metodizmo kūrėjų Čarlzas Veslis (Charles Wesley).
1790 m. gimė Džonas Taileris (John Tyler), pirmasis JAV viceprezidentas, pakeitęs prezidentą. Po pirmtako Viljamo Henrio Harisono (William Henry Harrison) mirties jis tapo 10-uoju JAV prezidentu.
1792 m. po pasikėsinimo mirė Švedijos karalius Gustavas III.
1809 m. po kelių karinių pralaimėjimų Danijai atsistatydino Švedijos karalius Gustavas IV (Gustavus IV). Soste jį pakeitė Karolis XIII.
1867 m. pagal Britų Šiaurės Amerikos įstatymą įkurta Kanados dominija, kuriai priklausė Kvebekas, Ontarijas, Naujoji Škotija bei Naujasis Bransvikas.
1871 m. Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija (Victoria) Londone atidarė savo mirusio vyro Alberto (Albert) atminimui skirtą koncertų salę „Royal Albert Hall”.
1879 m. Maskvos Mažajame teatre įvyko rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio geriausiai žinomos operos „Eugenijus Oneginas” premjera.
1891 m. mirė prancūzų tapytojas impresionistas Žoržas Sera (Georges Seurat). Jis buvo puantilizmo (tapyba nemaišytų dažų taškeliais) pradininkas.
1899 m. gimė sovietų slaptosios policijos vadovas Lavrentijus Berija. Nesėkmingai pamėginęs užgrobti valdžią po Stalino mirties 1953 metais, jis netrukus buvo nuteistas mirties bausme.
1912 m. grįždamas iš ekspedicijos, per kurią pasiekė Pietų ašigalį, mirė anglas Antarkties tyrinėtojas Robertas Falkonas Skotas (Robert Falcon Scott).
1974 m. JAV kosminis aparatas „Mariner 10” iš arti padarė pirmąsias Merkurijaus nuotraukas.
1994 m. Gvatemalos vyriausybė ir kairieji maištininkai pasirašė svarbų žmogaus teisių susitarimą, kuris padėjo baigti beveik 33 metus trukusį pilietinį karą.
1996 m. Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos vadovai pasirašė naują sutartį dėl šių buvusių sovietinių respublikų integracijos.
1999 m., sulaukęs 80 metų amžiaus, mirė legendinis JAV džiazo ir bliuzo atlikėjas Džo Viljamsas (Joe Williams).
2001 m. Sirijos parlamentas vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį steigti šalyje privačius bankus.
2003 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad gydytojas Karlas Urbanis (Carlo Urbani), pirmasis diagnozavęs staigų ūmų respiracinį sindromą (SARS), mirė nuo šios ligos.
2004 m. septynioms Rytų Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai, tapus NATO narėmis, transatlantinis Aljansas suvienijo 26 valstybes.
2005 m. nepriklausomi ekspertai nerado „jokių įrodymų”, kad JT generalinis sekretorius Kofis Ananas (Kofi Annan) būtų susijęs su korupcija vykdant Irako programą „Nafta už maistą”. Jie išteisino K. Ananą nuo įtarimų darius įtaką dėl JT užsakymo suteikimo vienai Šveicarijos firmai, kuriai dirbo jo sūnus Kojas (Kojo).
2008 m. 35 šalys ir daugiau kaip 370 miestų pirmą kartą prisidėjo prie iniciatyvos „Žemės valanda”.
2010 m. dvi savižudės mirtininkės susisprogdino Maskvos metro sistemoje per piko valandas. Per sprogimus žuvo 40 žmonių.
