Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) penktadienį minės 34-ąsias įkūrimo metines.
Ta proga Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vidurdienį tradiciškai rengiama iškilminga karių rikiuotė.
Joje KASP rinktinių būriai stovės su kovinių vėliavų grupėmis, taip pat dalyvaus savanorių pajėgų pasveikinti atvykę užsienio partneriai – Latvijos, Estijos, Lenkijos savanorių pajėgų vėliavų grupės.
Vėliau KASP vadas pasirašys bendradarbiavimo sutartis su Latvijos savanorių pajėgomis „Zemessardze“ bei Estijos „Kaitseliit“, o su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį, numatant karių dalyvavimą bendruose karinio rengimo, sporto ir kituose renginiuose, pranešė kariuomenė.
Per iškilmingą rikiuotę krašto apsaugos viceministras apdovanos pernai išrinktą geriausią Savanorių pajėgų pėstininkų kuopą ir jos vadui įteiks pereinamąjį prizą – atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją, taip pat bus apdovanoti geriausi praėjusiųjų metų KASP darbdaviai.
Naujai paskirtam KASP vyriausiam puskarininkiui seržantui majorui Rolandui Adžgauskui bus įteiktas simbolinis puskarininkio atributas – spontonas, trumpakotė ietis su plačiu ir puošniu antgaliu. Tai simbolinė vyriausiojo puskarininkio institucijos regalija.
Taip pat tylos minute bus pagerbtas amžinybėn išėjusių karių atminimas ir padėtos gėlės ant karių kapų.
Sausio 17-ąją taip pat bus minima jau tradicija tapusi Dieną su uniforma, kai kariai savanoriai kviečiami uniformą užsivilkti eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį ir kt.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Jos rengia karius savanorius sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.
Šiuo metu KASP tarnauja 5600 karių savanorių. Jie kariniame rengime dalyvauja dažniausiai savaitgaliais, todėl gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.
