Balandžio 25 dieną apie septynios dešimtys kraštotyrininkų iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Utenos, Šiaulių ir Anykščių susirinko į Anykščių kraštotyrininkų sambūrį-seminarą „Draugaukime – Bendraukime – Bendradarbiaukime“, vykusį Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje. Šį kartą į sambūrį susirinko gausus būrys kraštotyrininkų, kurių genealogijoje atsiskleidžia bajoriškos šaknys.
Renginį moderavęs Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos valdybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius sakė, kad visus susirinkusiuosius subūrė bendras jausmas – atradimo džiaugsmas. „Atradimo, kai senoje nuotraukoje atpažįsti žmogų ir gali jį įvardyti vardu bei pavarde. Atradimo, kai supranti, kokia trapi praeities grandis lėmė tavo atsiradimą šiame pasaulyje. Atradimo, kai perskaitai knygą, kurios galbūt šimtą metų niekas nebuvo atsivertęs“, – kalbėjo T. Kontrimavičius.
Sveikindama sambūrio dalyvius bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė pabrėžė žmonių ryšių svarbą ir džiaugėsi, kad kraštotyrininkų bendruomenė auga, o į renginius įsitraukia vis daugiau anykštėnų. Ji dėkojo kraštotyrininkui ir fotografui Tautviliui Užai už finansinę paramą leidžiant žurnalą „Kultūros kurortas“, o kraštiečiui Raimundui Kovui – už bibliotekai padovanotas retas anykštėnų autorių knygas. „Ačiū Jums, kad išpildote mūsų svajones“, – sakė direktorė. Padėkos žodžiai taip pat buvo skirti Tautvydui Kontrimavičiui, Irenai Andrukaitienei, Jolantai Zabulytei, Antanui Verbickui ir kitiems aktyviems kraštotyrininkams.
Pagerbti nusipelnę kraštotyrininkai
Kontrimavičius pasidžiaugė, kad šiemet reikšmingais įvertinimais pagerbti kraštotyrininkai. Už ilgametį indėlį į ornitologiją ir aplinkosaugą gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius išrinktas Lietuvos ornitologų draugijos garbės nariu. Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkė Eglė Djačenko tapo nominacijos „Ad astra“ laureate. Ji įvertinta už skaitymo skatinimo iniciatyvas, gebėjimą telkti mokyklos bendruomenę ir biblioteką paversti gyva bendravimo erdve.
Renginyje pasveikintas ir Tautvilis Uža, šiemet minintis garbingą 80 metų jubiliejų. Atminimo dovanos perduotos ir jubiliejus švenčiantiems kraštotyrininkams Janei Šidlauskienei, Eugenijai Veronikai Pilinkienei bei Broniui Šablevičiui.
Pranešimuose – genealogija, istorija ir reti atradimai
Po įžangos prasidėjo pranešimai. T. Kontrimavičius pristatė temą „15 metų genealoginių tyrinėjimų rezultatai“. Jis pasakojo apie sistemingus giminių genealoginius tyrimus Anykščių krašte. Pranešėjas dėkojo buvusiam muziejaus direktoriui Antanui Verbickui už postūmį šiems tyrimams, taip pat muziejininkėms Ritai Urbonienei, Editai Avižaitei ir Jūratei Pačinskienei, kurios daugelį metų dirbo šifruodamos įrašus bažnytinėse metrikų knygose. Anykščių muziejininkai jau yra suvedę net 230 tūkstančių metrikų įrašų indeksų. „Mūsų skaitmeninės bazės tampa postūmiu visiems, besidomintiems genealogija“, – sakė T. Kontrimavičius.
Teisininkė dr. Irma Randakevičienė pristatė dailininko Kanuto Rusecko šeimos genealogiją. Auditorija sužinojo, kad žymaus tapytojo brolis Juozapas Ruseckas daugiau nei du dešimtmečius buvo Svėdasų parapijos klebonas ir jo rūpesčiu bažnyčios šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.
Pirmą kartą sambūryje dalyvavo iš Anykščių kilusi dr. Loreta Stonienė-Šližytė. Skaitydama pranešimą „Mano šeimos genealogijos paieškos“, ji dalijosi savo giminės istorijos atradimais. „Čia matote keturis herbus. Kad jie priklauso mano šeimai, sužinojau tik pernai lapkričio 16 dieną“, – pasakojo kraštietė. Ji pristatė Šližių ir Verbickų giminių genealogiją bei bajorišką kilmę. Sambūrio metu dr. L. Stonienė-Šližytė tapo naująja Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nare.
Buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina dalijosi patarimais, kokiais internetiniais šaltiniais gali naudotis genealogija besidomintys žmonės. „Anksčiau eidavome į archyvų skaityklas, o dabar daug informacijos prieinama internete. Reikia tik laiko, užsispyrimo ir noro ieškoti“, – sakė jis. Pranešėjas rekomendavo paieškas pradėti nuo bažnytinių metrikų knygų, vėliau aplankyti giminės kapines ir naudotis skaitmeniniais archyvais.
Rastas leidinys, laikytas dingusiu
Ypatingo susidomėjimo sulaukė Viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėjos Audronės Berezauskienės pranešimas „Nuo prarasto iki atrasto leidinio „Maldos taikai išprašyti (į šv. Jackų)“ tyrimų kelias“. Ji pasakojo apie netikėtą 2024 metų atradimą – tarp prof. Antano Tylos asmeninės bibliotekos rankraščių rastą knygnešių patriarcho Juozo Bielinio 1916 metais išleistą brošiūrėlę. Leidinys ilgą laiką buvo laikomas dingusiu, o kai kurie specialistai net abejojo jo egzistavimu. „Šis atradimas primena genealogiją – ilgai ieškoma dingusios grandies, kol netikėtai randamas ryšys, sujungiantis kartas, žmones ir istorijas“, – sakė A. Berezauskienė.
Kultūrinė programa ir jaukūs pokalbiai
Savo mintimis pasidalino ir į sambūrį atvykusi L. Stonienės antros eilės pusseserė Kauno apskrities bajorų draugijos narė dr. Gėlė Sližytė-Minkuvienė. Ji džiaugėsi susipažinusi su Anykščių biblioteka: „Esu nustebinta renginio kultūriniu lygiu. Esate tame pačiame lygyje su Martyno Mažvydo biblioteka. Turite tiek aistros, kad visus čia esančius įkvepia.“
Iš Siauruko muziejaus atskubėjęs kraštotyrininkas, muziejininkas Raimondas Guobis pristatė savo monografiją „Debeikiečiai: Debeikių parapijos knyga“ (2025 m.).
Renginio dalyviams muzikinius kūrinius atliko bardas Algimantas Baronas, o Anykščių trečiojo amžiaus universiteto teatro studijos artistai parodė spektaklį pagal Liudvikos Didžiulienės-Žmonos pjesę „Paskubėjo“.
Po renginio sambūrio dalyviai Bibliotekos salėje apžiūrėjo skulptoriaus Sauliaus Lampicko medžio drožinių parodą „Pasitinkame sugrįžtančius paukščius“, o Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje – literatūros parodą „Didžiulių giminės moterys“, skirtą L. Didžiulienės-Žmonos 170-osioms gimimo metinėms ir V. Didžiulytės-Albrechtienės 145-osioms metinėms bei literatūros parodą „Tarnystė kraštui: kraštotyrininko Tautvilio Užos 80 metų kelias“, skirta kraštotyrininko T. Užos 80-mečiui.
Kraštotyrininkai po oficialiosios sambūrio dalies neskubėjo skirstytis, dar ilgai diskutavo ir bendravo prie arbatos puodelio.
Birutė Venteraitienė
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė





















tai Kontrimavičius ir Berezauskienė bajorai? Gal ir Tubis bajoras? Vanagas su Guobiu tai tikrai bajorai, nes ypač pasipūtę.
Tamsuma esi….
kaip mano brolis gydėsi nuo alkoholizmo, tai jų anoniminė grupelė panašiai vadinosi – „būkime, bendraukime, džiaukimės”. Tai grupei toks šūkis tiko, bet čia juk rimta draugija, o šūkis grynais sovietinis, kaip kokie ten būdavo stiprūs, drąsūs, vikrūs ar pan. Ar rimta draugija gali sau kelti anoniminių alkoholikų tipo tikslą apie bendrystę ir džiaugsmą? Juk tai demagogija.
Tai jūs demagogė.
O kur Anyksciu istorija? Nera.
Na gal pagalvoti reikia kokia tema parinkta…keistas klausimas
niekų malimas yra ta tema, ane?
Ką gi jau Jūs malat????
Be Tautvydo Kontrimavičiaus kaži ar būtų tiek daug padaryta genealogijos srityje.Tai nuostabios atminties žmogus.Pagarba jam už kultūringumą, paprastumą,supratingumą.Tikras šeimos žmogus.
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Jei mes tiriame ne patriarchatine paveldejimo istorija, geneologinio medzio svarba, gali akcentuoti zmones, kurie gana ribotai ismano socialini kulturini pavelda. Genetinis paveldas buvo akcentuojamas net iki praejusio simtmecio pabaigos. Kadangi paprastai su genetiniu didiku paveldu, kartu eidavo ir kulturinis paveldas. Todel didikai klaidingai manydavo, kad ju paveldejimo biologine linija, kitokia nei muziku.
Tai visai kiti dalykai..,žmonės atranda savo protėvius,yra įdomu.. aišku,daug yra pasipūtūsių,naglų,piktų….kiti vaizduoja,kad mano kilmė tokia,o jūs mužikai..galima matyti iš karto pabendravus nors kelias minutes,koks žmogus yra..dar koks auklėjimas šeimoje yra…jei tėvas piktas,skundikas,tai tikėtina jo sūnus bus toks…visko yra…tegu žmonės žaidžia kas bajoras …
Nusimeskime kaukes
PONAI !!!Kaip ir atrodo teisinga logika, jei biologiniai tevai, tai didziausia tikimybe ir analogiska kulturini pavelda suteike savo palikuonims. Bet tai teisinga logika labiau tinka issilavinimo prasme, bet ne asmenybes formavimui. Asmenybei didesne itaka turedavo didiku aplinkoje dirbancios aukles, nei patys tevai. Nes asmenybe labiausiai formuojama aplinkos nuo 2 iki 6 metuku. Kada manau del ziniu stokos, tiesiog didikai savo atzalas patikedavo auklems.
Imti garsiuju Lietuvos politiku seima, zargonu vadinama politiniais patriarchais. Anuko pasaulejauta negincijamai matosi senelio itaka. Bet tuo paciu ir emocinis konfliktas su vaikysteje formavusia ji aukle. Kaip kas sakytu, siu dvieju pasauliu konfliktas asmenybeje, gerai matomas.
Kiek esu sutikes Anykstenu, kurie turi siame kraste kulturines saknis dar iki sovietu okupacijos, nesu sutikes pasiputusiu. Daug dazniau pasipute siu laiku kulturiniai ponai, nors is po skverno kysote kyso zagres realus paveldas 🙂
Paskutinis sakinys labai teisingas.Ne visus tik pažįstate tikrai tuos bajorus…yra baisių.Nustebtumete…
man jau seniai ta draugija atrodo marazmatinė, nes visuomenei ji nieko rimto ir naujo nepasako, tik susimetę į sabuntukus giriasi ir puikuojasi, kokie mes viens per kitą šaunūs. Negi direektorė nemato, kokia čia tuščia pagyrūnų veikla?