Jungtinės Amerikos Valstijos perspėjo Rusiją nebeeskaluoti situacijos Ukrainai priklausančiame Kryme, tačiau pranešama, kad sekmadienį Rusijos karių kolona pajudėjo iš Sevastopolio į autonominio regiono sostinę Simferopolį, praneša naujienų agentūra AP.
Rusijos pajėgos šį strateginės svarbos Juodosios jūros pusiasalį perėmė šeštadienį, nepaleidusios nė vieno šūvio, o naujoji vyriausybė Kijeve buvo bejėgė kaip nors sureaguoti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė Vakarų raginimus atitraukti savo pajėgas ir tvirtino, kad Rusija turi teisę ginti savo ir rusakalbių gyventojų interesus Kryme ir kitur Ukrainoje.
Kelyje, vedančiame iš Sevastopolio, kur Rusija turi karinio jūrų laivyno bazę, į Simferopolį, AP žurnalistai matė 12 karinių sunkvežimių su kariais, automatu apginkluotą transporto priemonę „Tigr“ ir du greitosios pagalbos automobilius.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas socialiniame tinkle „Twitter” situaciją apibendrino kaip grįžimą į 1914 m., kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
„Suėjus 100 metų nuo 1914-ųjų, Europoje stebime invaziją, agresiją ir masinį karinės jėgos panaudojimą”, – teigė C. Bildtas.
Rusijos veiksmus vadino invazija ir okupacija
Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry kiek anksčiau Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Kryme pavadino invazija ir Ukrainos teritorijos okupacija, pranešama oficialioje JAV Valstybės departamento svetainėje.
„Jungtinės Valstijos smerkia Rusijos Federacijos invaziją ir Ukrainos teritorijos okupaciją bei Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo pažeidimą, kuris visiškai prieštarauja Rusijos įsipareigojimams Jungtinių Tautų Chartijai, Helsinkio aktui, 1997 m. susitarimui su Ukraina dėl karinės bazės ir 1994 m. Budapešto memorandumui. Šie veiksmai yra grėsmė taikai ir saugumui Ukrainoje bei platesniame regione”, – teigia J. Kerry.
JAV valstybės sekretorius pranešė kalbėjęsis su laikinuoju Ukrainos prezidentu Aleksandru Turčynovu bei pranešęs, kad Ukraina turi visišką JAV paramą. J. Kerry galintis tik pagirti Ukrainą, kad esant akivaizdžiam pavojui šalies integralumui Ukrainos valdžia susilaiko nuo kraštutinių veiksmų.
„Mes taip pat raginame Ukrainos Vyriausybę toliau aiškiai demonstruoti, kaip ir per visą krizę, savo įsipareigojimą gerbti visų ukrainiečių teises ir tarptautinius įsipareigojimus”, – sakoma J. Kerry pareiškime.
„Kaip sakė prezidentas Barackas Obama, mes raginame Rusiją atsitraukti savo karines pajėgas atgal į karinę bazę, susilaikyti nuo veiksmų Ukrainoje ir paremti tarptautinį tarpininkavimą siekiant legitimių sprendimų apsaugant mažumų teises ir saugumą”, – sako J. Kerry.
Valstybės sekretorius užtikrino, kad nuo pat pirmos dienos JAV „pripažįsta ir gerbia” Rusijos ryšius su Ukraina ir jos susirūpinimą, kaip elgiamasi su etniniais rusais. Tačiau toks susirūpinimas gali būti išreikštas tik tokiais būdais, kurie nepažeidžia Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo ir tik įtraukiant Ukrainos Vyriausybę.
J. Kerry sako, kad Rusija turi imtis veiksmų ir baigti eskaluoti įtampą. Kitu atveju, anot jo, tai turės pasekmių JAV ir Rusijos santykiams bei tarptautinei Rusijos padėčiai.
„Mes laikomės nuomonės, kad tarptautinių organizacijų – nuo Jungtinių Tautų iki Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – buvimas vietoje padėtų rinkti faktus, tikrinti, ar esama pažeidimų, bei padėtų užtikrinti mažumų saugumą. Kaip viena svarbiausių šių organizacijų narių Rusija galėtų aktyviai dalyvauti ir įsitikinti, kad atsižvelgiama ir į jos interesus”, – sakė JAV valstybės sekretorius.
„Ukrainos žmonės nenori nieko kito kaip tik teisės apsispręsti dėl savo ateities esant taikiai ir stabiliai politinei aplinkai. Jie privalo gauti kuo didesnę tarptautinę paramą šiuo svarbiu momentu. Jungtinės Valstijos yra kartu su jais, kaip buvo 22 pastaruosius metus”, – teigia J. Kerry.
Ukraina prašo apginti
Ukrainos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Europos Sąjungą, JAV ir NATO apsvarstyti visus įmanomus mechanizmus jos teritoriniam vientisumui apginti.
„Aš ką tik buvau susitikęs su partneriais iš JAV ir Europos Sąjungos. Mes perdavėme atitinkamus kreipimusi ir laiškus jiems“, – trumpoje spaudos konferencijoje sekmadienį naktį sakė šalies laikinasis diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia.
„Mes taip pat perdavėme kreipimąsi į NATO, prašydami panaudoti visas galimybes apginti Ukrainos vientisumą ir suverenumą, apginti Ukrainos žmones ir apginti Ukrainos teritorijoje esančius branduolinius objektus“, – sakė jis.
Turkija: Krymas turi priklausyti Ukrainai
Ankara dės visas pastangas, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu.
„Turkija padarys viską, ką gali, dėl Krymo ateities teritoriškai vientisoje Ukrainoje“, – parašė jis paskyroje „Twitter“.
Tokį pareiškimą jis padarė po to, kai šeštadienį Aukščiausioji Dūma suteikė leidimą įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į krizės krečiamą Krymą.
Lietuva konsultacijoms atšaukia ambasadorių Rusijoje
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iš Maskvos konsultacijoms atšaukiamas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus.
„Sprendimas priimtas dėl neteisėtų Rusijos veiksmų prieš Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą”, – teigiama pranešime.
Posėdį surengė Aukščiausioji Rada
Sekmadienį į uždarą posėdį susirinko Ukrainos Aukščiausioji Rada, posėdyje dalyvauja 306 deputatai.
Kaip žurnalistams pranešė partijos „Batkivščyna“ parlamentaras Andrijus Kožemiakynas, prieš posėdžio pradžią grupių ir frakcijų atstovai surengė pasitarimą su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nariais, taip pat – diplomatais, kuriame suderino ir posėdžio darbotvarkę.
Prieš posėdį A.Kožemiakynas, buvęs Ukrainos saugumo tarybos (SBU) vadovo pavaduotojas, pareiškė manąs, kad Rada gali priimti sprendimą dėl nepaprastosios ar karinės padėties paskelbimo, tačiau viliasi, jog situacija Kryme bus išspręsta taikiai, diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis.
„Manau, kad šiandien šioje situacijoje turi dirbti politikai ir diplomatai. Ukraina – taiką mylinti valstybė ir su niekuo nekariaus“, – žurnalistams sakė jis.
Jo nuomone, nuo Ukrainos parlamento sekmadienio posėdžio „priklausys labai daug kas“.
Į klausimą, kokie konkrečiai sprendimai gali būti priimti ir ar galimas sprendimas dėl nepaprastosios ar karinės padėties, parlamentaras atsakė: „Mes kalbėsime apie tai, kad yra grėsmė mūsų teritoriniam vientisumui ir kaip mums tos grėsmės išvengti – ar diplomatiniais, ar politiniais veiksmais. Kraujo liejimas – tai paskutinis dalykas, galimas mūsų šaliai“.
„Aukščiausioji Rada gali priimti sprendimą ir paskelbti nepaprastąją padėtį, ir karinę padėtį, bet mano vertinimu, turime šansą išspręsti šitą klausimą taikiai“, – apibendrino A. Kožemiakynas.
