Kultūros paveldo departamentas konstatavo, kad mažosios bendrijos „Fragment architektai“ parengtas Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus atnaujinimo bei plėtros projektas negali būti įgyvendinamas.
„Jeigu vienu sakiniu atsakant – tai ne, tokio projekto, kuris yra pateiktas, vykdyti negalima“. – „Anykštai“ sakė Kultūros paveldo departamento Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vedėjas Arūnas Giraitis.
Pasak A.Giraičio, rengiant Antano Baranausko ir Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus atnaujinimo bei plėtros projektą, nesilaikyta individualaus apsaugos reglamento, specialaus plano reikalavimų, projektas neišsaugo vertingų savybių.
„Iš pat pradžių konkurso net nebuvo galima skelbti tokio.Yra dokumentai, kuriais vadovaujantis reikia tvarkyti paveldo objektą, o skelbiamas konkursas, kuris neatitinka tų dalykų“, – atkreipė dėmesį A.Giraitis.
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis „Anykštai“ sakė, kad su gautu Kultūros paveldo departamento atsakymu šį ketvirtadienį bus supažindinti Anykščių rajono tarybos nariai.
Pasiteiravus, ar po Kultūros paveldo departamento išaiškinimo reiškia, kad Antano Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus atnaujinimo bei plėtros projektas stabdomas, K.Tubis sakė:
„Kai Tarybos nariai gaus tą informaciją, mes dar papildomai kreipsimės į Kultūros paveldo departamento vadovus ir tikslinsime tą atsakymą.“
NKPAĮ (PAVELDO ĮSTATYMAS):
23 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba.
4. Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atkuriami, jeigu:
1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis;
2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio;
3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė.
Anykščių regioninio parko tvarkymo plano ištrauka
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
11. Anykščių regioninio parko nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra: išsaugojimas vietoje; perkėlimas į muziejus; fiksavimas dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje.
12. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, akcentuojant apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su kultūrine ir/ar gamtine aplinka palaikymą ir gerinimą bei pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatyta:
12.1. sutvarkyti ir pažymėti vietoje kultūros paveldo objektus ir kompleksus;
12.2. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais;
O aš labai norėčiau pasisakyti apie visišką žmonių su negalia ignoravimą. Dabar ten gali apsilankyti tik visai sveiki, be judėjimo negalios, jokiu būdu ne seno amžiaus. Ir tai dabartiniais laikais, 2023 metais. O apie Utenos paveldo viršininkus teko girdėti, kad priežastis neleisti atsiranda dažnokai.
Gėda prisidenginėti neįgaliaisiais.
tauru rupintis neigaliais
matyt vėl medinę pilį statys, nes klėtelė neprižiūrima sugrius ir vėl reikės naujų objektų.
Juokinga istorija – rajono tarybos nariai čia, anykštos portale, paskelbtam laiške merui prasė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų kokybišką klėtelės muziejaus 100 jubiliejaus programą, kuri leistų gauti valstybės lėšų gausiems jubiliejaus renginiams, leidiniams ir infrastruktūros atnaujinimui. O meras, užuot sudaręs darbo grupę pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus 100 jubiliejaus programos su priemonių planu parengimui, netikėtai kreipėsi į Giraitį, kad šis kritiškai viską įvertintų, nors visi gi žino, kad jei nori sužlugdyti bet kokį su paveldu susijusį projektą, kreipkis į paveldo departamentą ir garantuotai gausi neigiamą atsakymą. Tas ir įvyko. Senas metodas – jei nori šunį mušti, tai lazdą visada rasi.
O kas atsakys už yrančią klėtelę – muziejų, kaip nurodė ekspertai, atlikę tyrimą ir pateikę savivaldybei išvadas, kad dabartinis mikro klimato neturintis klėtelės gaubtas yra blogas ir kad klėtelė ima irti. Kas atsakys už nykstančią kultūros paveldo vertybę, Tubys, Verbickas ar mero draugas Giraitis?
Tai problema išsprendžiama.Negi koks dvaras.
problemos Verbickas nesprendžia 31 metus, klėtelė yra, kaltų nėra, visiems dzin.
Poeto Antano Baranausko ir rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio sodybos Antano Baranausko klėties apžiūrą ir būklės vertinimą 2021 m. gegužės – birželio mėn. atliko FIXUS Mobilis komanda. Štai jos išvados.
Klėtelė yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus eksponatas. 1974 m. buvo atlikti konservavimo ir dezinfekavimo darbai: medienos valymas, tvirtinimas, prisotinimas tirpalais, turinčiais antiseptinių ir insekticidinių savybių, bei prarastos medienos atstatymas, todėl objekto konstrukcijų mediena yra patamsėjusi, o ant tvarkytų vietų išsiskyrę klijai.
Pietinio kampo sienojaus viršutinės dalies puvinio pažeista mediena buvo sustiprinta klijų ir pjuvenų užpildais. Tačiau posijinio rąsto iškyšos sveikos (nesunykusios) medienos dalis yra nepakankama, kad laikytų šoninio stogelio konstrukciją.
Nerimą kelia konservuotose konstrukcijose užfiksuota aktyvi medį graužiančių kenkėjų veikla – išgraužtos „vagelės“ medienos paviršiuje, byrantys šviesiai gelsvos spalvos milteliai bei susidarę miltelių kauburėliai. Tikėtina, kad šie vabzdžiai išplito iš pavienių nenužievintos medienos elementų, esančių klėtyje (lovos konstrukcija, stogo šiaudų tvirtinimo mediniai elementai, lentos, sudėtos ant sijų ir kt.). Siekiant, kad entomologinių kenkėjų veikla neišplistų, būtina apkrėstus eksponatus nedelsiant izoliuoti ir dezinsekuoti – paveikti insekticidais. Užkratui plačiau išplitus, dezinsekciją eksponate turėtų atlikti medienos konservatoriai ar restauratoriai.
Pastato konstrukcijų būklė – vidutinė. Užfiksuoti esami konstrukcijų pažeidimai (galimas pietinio stogelio konstrukcijų judėjimas, aktyvi entomologinių kenkėjų veikla, neįrengta dalis pamatų) kitoms pastato dalims šiuo metu turi vidutinį poveikį, todėl būtina stebėti ir fiksuoti esamus konstrukcinius judėjimus bei fiksuoti naujai atsiradusius pažeidimus.
Grindų konstrukcijoje (grindų gulekšniuose) užfiksuota aktyvi medieną graužiančių kenkėjų veikla. Kad medieną graužiančių vabzdžių veikla yra aktyvi nurodo skylutės medienoje bei ant paviršiaus susidarę šviesiai gelsvos spalvos medienos miltelių sluoksnis. Siekiant, kad entomologiniai pažeidėjai neišplistų į šiuo metu sveikas medines konstrukcijas ir elementus, būtina nedelsiant juos išnaikinti.
Tikėtina, kad patalpos po apsauginu gaubtu santykinį oro drėgnį papildomai sąlygoja dienos metu atviros gaubto durys ir drėgmės patekimas į patalpą pro vėdinimo angas. Aplinkos sąlygos po apsauginiu gaubtu, esant lietingam orui (pirmosios ~73 valandos), neatitinka normų.
Į patalpą per didelis šviesos srautas patenka rytais, todėl užfiksuotos labai viršytos leistinos apšviestumo normos. Dienos metu apšviestumo normos nėra pažeidžiamos.
Apibendrinant patalpos santykinio drėgnio, temperatūros ir apšviestumo rodmenis, nustatyta, kad patalpos mikroklimatui didelę įtaką turi lauko sąlygos: esant lietingam orui, patalpoje drėgmė pakyla, o temperatūra nukrinta – leistinos normos nėra išlaikomos, todėl daroma prielaida, kad mikroklimatas gana dažnai neatitinką nustatytų normų (vasarą lietingu oru ir žiemą, jei patalpa nešildoma, būdingas per didelis santykinis oro drėgnis, žiemą – per žema, vasarą – per aukšta temperatūra, be to, tikėtini per staigūs drėgmės ir temperatūros svyravimai).
Kadangi klėties viduje eksponatų medžiagiškumas labai įvairus – oda, tekstilė, mediena, popierius, metalas ir pan. – jų išsaugojimui turi būti sudaromos ir užtikrinamos tinkamos aplinkos sąlygos, eksponatų būklės priežiūra ir laiku atliekamas konservavimas ar restauravimas, kuris garantuotų gerą eksponatų būklę ir sustabdytų jų nykimą.
Klėties aplinkos būklė – vidutinė. Šiuo metu užfiksuoti pavieniai veiksniai veikiantys klėtį: vėdinimo kanalas, pro kurį į vidų patenka dalis kritulių, ir neįrengta gaubto vandens surinkimo ir nuvedimo sistema bei nuogrinda, dėl to vietomis šalia gaubto kaupiasi vanduo. Siekiant išvengti tolimesnių pažeidimų, būtina įrengti vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą, pašalinti ir (ar) prižiūrėti per arti kevalo augantį medį bei aplink pastatą suformuoti tinkamus reljefo nuolydžius, kad vanduo tekėtų nuo pastato.
Kaip sėkmingai bus sužlugdyta muziejaus plėtra, praleista proga klėtelės muziejaus 100 minėti ir švęsti kokybiškame rūbe. Miręs muziejus beveik nelankomas, neįdomus, neturi nieko, kas trauktų ir sudomintų.
Kokybei reikia kokybiško projekto.Ir kokybiškų medžiagų ir statybininkų.Kad kalnelis neišnyktu.Reikia matomai geriau pamąstyti,o tai ne taip lengva.
o kas kalvos Vienuolio laikų aplinką išdarkė, ne sovietai? Tas naują įėjimą iš apačios padarė (Vienuolio betonuotų laiptų įėjimas yra šone nenaudojamas), kas plačiausius takus naujus su skalda išgrindė, kas Vienuolio pusę gėlynų išnaikino ir visokių svetimkūnių prisodino prieš klėtelę, kas prastą gaubtą po vienuolio mirties pastatė? Kas jau neseniai gaubtą aplipdė plastiniais užrašais, o šalia klėtelės kažkokių žolynų, kurių Vienuolio laikais nebuvo, kupstus padarė, ne dabartinis muziejaus bosas? Visi rėkia, kad reikia kalvą išsaugoti, bet nėra kam siekti, kad ta Vienuolio ir Baranausko tėvų sodybos aplinka būtų atkurta su senais gėlynais, su sodybos statiniais, kuriuos matome nuotraukose.
Už bosą užskaitau. Prajuokino!
yra ką plėtoti gyventojų naudai ir patogumui. Neįsijauskit jau taip labai muziejininkai ir kiti besimaitinantys iš to lovio.
Prašom paskelbti pavardes tų asmenų, kurie pažeisdami galiojančius įstatymus už anykštėnų mokesčių pinigus organizuoja niekinius projektų konkursus.Pinigų reikia skurdžiai Anykščiuose gyvenantiems, ligoniams, tragiškoms miesto gatvėms, benamių gybūnų globai. Tegul sumoka iš savo kišenių tie asmenys, kurie taip eikvoja mūsų visų lėšas.
Kai kas kardinaliai pakeitė požiūrį, prisitaikė.Daug niekalams išleidžiama pinigų.
sito projekto idejinei autorei ir susmoketu us nelegalius darbelius
tai samdė gal,kas čia užsakė įdomu
Įdomu ką muziejaus vergai galvojo pradžioje.
Nepavyks į eiti į istoriją pensininkui.