Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.
Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių
Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų ligų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.
1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliniai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.
Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, buvo išnaikinti raupai.
Nebebijoma ligų, nes nebėra sergančiųjų aplink
Šiais metais kaip viena didžiausių grėsmių pasaulio sveikatai įvardijamas dvejojimas vakcinacijos nauda. Tiesa, vakcinacijos skeptikų buvo visuomet, tačiau šiais laikais baisiomis užkrečiamosiomis ligomis patys žmonės nebeserga ir aplink save nemato sergančiųjų, todėl jie jų nebebijo, nebemato prasmės skiepytis ir lengviau įsitraukia į antivakcininį judėjimą.
„Dažniausiai tie asmenys, kurie turi tam tikrų kompleksų ar psichologinių problemų, lengviau patiki įvairiausiomis konspiracijos teorijomis ir skleidžia moksliškai nepagrįstus faktus apie skiepus. Išsilavinę ir apsišvietę žmonės neinvestuotų savo brangaus laiko norint paneigti tai, ką pasaulio mokslas ir nesuskaičiuojamas kiekis klinikinių tyrimų jau seniai ištyrė“, – teigia šeimos gydytoja E. Šopytė.
Galimybė pasiskiepyti nemokamai
Lyginant su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva gali džiaugtis tuo, kad valstybė finansuoja daug skiepų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taigi, norint išvengti užkrečiamų ligų protrūkių ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, visi vaikai turėtų būti nemokamai paskiepyti nuo 14 infekcijų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugę – nuo difterijos, stabligės, rizikos grupėms priklausantys žmonės – nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.
Be to, šeimos gydytoja E. Šopytė pabrėžia, jog yra patvirtinta, kad vakcinos praeina daugiau patikrų negu eiliniai vaistai, todėl negalime tikėti nepagrįstomis teorijomis ir rizikuoti savo sveikata. „Gan paradoksalu, kad vaistus vartojantys žmonės tai daro be jokios baimės, nesusimąstydami apie vaisto sudėtį, jo priemaišas bei galimus šalutinius poveikius, tačiau vakcinų vengia galvodami, jog daro sau kažką blogo, nors tai praktiškai yra neįmanoma. Vertėtų nerizikuoti savo sveikata ir skiepytis, nes tai yra vienintelis apsisaugojimo nuo užkrečiamų ligų kelias“, – teigia ji.
Moksliškai neįrodyti mitai ir tikrovė
Tikriausiai dauguma esame girdėję įvairiausių teorijų apie tai, kad vakcinos yra nesaugios ir vertėtų rimčiau vertinti nepageidaujamas jų reakcijas. Kaip bebūtų, kompetentingi medikai teigia, kad visos vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti tam tikras reakcijas, skirstomas į vietines ir bendras. Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje, veikia farmakologinio budrumo sistema, kuri skirta nustatyti, įvertinti, stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą poveikį į vaistą ar vakciną. Lietuvoje apie tokias reakcijas sveikatos priežiūros specialistai ir registracijos teisės turėtojai privalo pranešti atitinkamoms tarnyboms. Pranešimai yra analizuojami, o pasikeitimas tokia informacija užtikrina pacientų saugumą.
Be to, dažnai tėvai jautriai reaguoja į savo vaikų skiepijimą ir mano, jog tai gali išbalansuoti kūdikio imuninę sistemą, sukelti autizmą ar net staigią mirtį. Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, nuo pat gimimo kūdikio imuninė sistema pradeda kautis su tūkstančiais mikroorganizmų, kurie atsiranda ant jo kūno paviršiaus, ir tai – visiškai natūralus procesas. Naujagimio imuninė sistema tam puikiai prisitaikiusi, kuri, atsakydama į mikroorganizmų, patenkančių iš aplinkos, poveikį, pasigamina savo gynybinių pajėgumų, tarp jų ir antikūnų. Vakcinos imituoja užsikrėtimą patogeniniais mikroorganizmais, o įskiepyti vakcinų antigenai sužadina imunines reakcijas, tačiau nesukelia jokių žymesnių patologinių pokyčių – ligos požymių.
Geriau užsikrėsti ir persirgti liga natūraliai nei pasiskiepyti – dar vienas mitas, neturintis jokių sąsajų su tikrove. Imunologai ir kiti medicinos ekspertai pabrėžia, kad skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos yra tas, kad už imunitetą yra mokama tam tikra kaina: po poliomielito skiepo suleidimo gali paskaudėti ranka, tačiau natūraliai užsikrėtus šia liga žmogų gali ištikti paralyžius, užsikrėtus hepatitu B gali pasireikšti įvairūs kepenų negalavimai, natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti pneumoniją, ir tai tik maža dalis pavyzdžių, kurie gali ištikti žmogų, žaidžiantį su savo sveikata.
Atsisakymas skiepytis negalvojant apie pasekmes
Gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 m. buvo pasiektos aukštos skiepijimų aprėptys (94–99 proc. paskiepytų asmenų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, tačiau analizuojant daugiametes tendencijas matyti, kad vaikų vakcinacijos aprėptys vis mažėja, keldamos grėsmę visiems aplinkiniams. Antivakcininis judėjimas visuomenei nekelia pavojaus tik tuomet, kai tai nedaro įtakos kolektyviniam imunitetui, kuris yra įgyjamas tada, kai 95 proc. žmonių yra paskiepyti.
Jeigu tikėsime įvairiais mitais ir nesiskiepysime – nebeliks kolektyvinio imuniteto, o baisios ligos galės vėl išlįsti į dienos šviesą. Ne veltui PSO perspėja, jog per paskutiniuosius 50 metų užkrečiamų ligų paplitimas išaugo net 4 kartus, o į tai vertėtų žvelgti itin atsakingai ir pasiskiepyti. Svarbiausia nebijoti naudotis šia gyvybę ir sveikatą saugančia priemone, ir tikėti tik kompetentingų specialistų nuomone, nes visi jie teigia, jog rizika nesiskiepyti ir sulaukti negailestingų pasekmių yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus.
