Kurklių sinagogoje – Vytauto Kasiulio paveikslai žydiška tematika

Gegužės 31 dieną Kurklių sinagogoje pirmą kartą buvo pristatyta pasaulinio garso tapytojo Vytauto Kasiulio (1918–1995) darbų paroda žydiška tematika.
Kurkliečiams ir miestelio svečiams Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodų kuratorė, menotyrininkė dr. Vilma Gradinskaitė plačiau papasakojo apie tai, ką dailininkas vaizdavo savo darbuose.

Paroda, skirta šiai sinagogai

„V. Kasiulio paroda jau ne kartą vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, buvo ir Anykščiuose, tačiau visada buvo eksponuojami jo tradiciniai motyvai: Paryžiaus vaizdai, kur jis gyveno, cirkas, muzikantai, motinos ir vaiko tema. Žydiška tema niekada nebuvo paliesta, tad ši paroda yra unikali, specialiai padaryta šiai sinagogai, – parodą Kurklių sinagogoje pristatė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodų kuratorė, menotyrininkė dr. V. Gradinskaitė.
Ji kalbėjo, kad jai Kurklių sinagoga yra svarbi – dar prieš dvidešimtmetį čia užsukdavusi ir matydavusi sinagogą apgriuvusią, o dabar širdį džiugina renovuota šventovė.
,,Pagalvojau: jei pabandžius atrasti žydiškų motyvų V. Kasiulio kūryboje? Ir mes jų atradome nemažai. Simboliška, kad ši paroda vyksta sinagogoje“, – apie sumanymą pristatyti V. Kasiulio paveikslus žydiškais motyvais pasakojo menotyrininkė.

Dailininkas V. Kasiulis nutapė Ievą ir Adomą, Izaoko aukojimą, žydą, skaitantį Torą, taip pat – gaidžius, kurie būdavo žydų aukojami.
„Žydų tradicijoje vyksta įvairios diskusijos, kuo iš tiesų Ieva sugundė Adomą. Senajame Testamente parašyta, kad kai Ieva ir Adomas paragavo uždrausto vaisiaus, jiems pasidarė gėda, ir jie prisidengė figos lapu. Tad viena iš išvadų yra ta, kad tas vaisius buvo figa.

Kitas motyvas, labai svarbus žydų tradicijoje – Izaoko aukojimas, arba Abraomo auka, kuomet Abraomas turėjo paaukoti savo sūnų Izaoką. Besiruošiant aukoti, pasirodė angelas ir sustabdė jį, pasakydamas, kad juo tiki. Tuomet Abraomas rado avinėlį ir jį paaukojo. Abraomas yra labai svarbus judėjų, krikščioniškoje tradicijoje, net – islame, jis laikomas žydų tautos protėviu“, – apie V. Kasiulio paveiksluose vaizduojamus žydiškus motyvus pasakojo parodos kuratorė.

„Dar vienas motyvas V. Kasiulio darbuose – karalius Dovydas. Senajame Testamente rašoma, kad Dovydas yra antrasis suvienytos Izraelio valstybės karalius. Jis buvo paprastas piemuo, kuris buvo labai muzikalus, todėl karalius Saulius pakvietė jį į savo rūmus. Atsitiko taip, kad karalius Saulius ir visi keturi jo sūnūs žuvo kare, vieną iš sūnų nužudė Dovydas ir užėmė sostą. Dažnai jis vaizduojamas su karūna ir grojantis arfa. V. Kasiulis nutapė ir Torą – dalį Senojo Testamento, Mozės penkiaknygę, kurią sudaro penkios knygos.

Toros negalima liesti – čia V. Kasiulis ją nutapė netiksliai. Ji yra susukama ant dviejų lazdelių – tam, kad nebūtų liečiama, o kai ji susukama, būdavo „aprengiama“ – ant jos uždedama mantija. V. Kasiulio paveiksle nėra ir dar vieno elemento – paprastai skaitant Torą, per ją būdavo vedama rankyte – medine ar metaline – tam, kad Tora nebūtų liečiama.

Kadangi V. Kasiulis nebuvo žydas, jo paveiksluose yra netikslumų, galbūt jis visų tradicijų nežinojo. Tačiau matyti, kad jį tos tradicijos irgi domino, jam buvo aktualios“, – atskleidė dr. V. Gradinskaitė.
Kitas žydiškas motyvas V. Kasiulio paveiksle – gaidžiai.

„Yra žydų šventė, vadinama Jom Kipuras – nuodėmių atpirkimo, apsivalymo diena. Ji dažniausiai būna rudenį – rugsėjo, spalio mėnesiais. Vyrai pirkdavo gaidį, o jei šeimoje vyro nebūdavo, moterys – vištą. Būdavo toks paprotys, kad gaidys ar višta būdavo sukami virš galvos tris kartus, sakant tam tikrus žodžius. Po to ritualo gaidys ar višta būdavo nukirsdinami ir dažnai paaukojami, atiduodami vargšams“, – apie dar vieną žymaus dailininko paveikslą papasakojo menotyrininkė.

Dailininkas Vytautas Kasiulis (1918–1995) – vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, pasiekusių pripažinimo ir įvertinimo pasaulinėje meno erdvėje. Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejai, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijos bei kolekcininkai tebesaugo šio dailininko, pelnytai meno kritikų vadinto vienu įdomiausių XX amžiaus antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų, kūrinius.

Koncertavo žymi dainininkė

Parodos atidarymo proga susirinkusiesiems dainavo J. Leitaitė.
Dainininkė sakė, vos tik sulaukusi kvietimo atvykti į Kurklius, nė akimirkai nesuabejojusi ir pažadėjusi mesti visus darbus, kad tik būtų čia. J. Leitaitė žiūrovams išdavė „paslaptį“, kad jos šaknys – kurklietiškos, nes dainininkės tėtis yra kilęs nuo Kurklių ir net pasakojęs, kaip eidavo į miestelio šokius.

J. Leitaitė gausiai susirinkusiems svečiams (pritrūkus kėdžių, dalis žiūrovų stovėjo, – aut. past.) padovanojo žydiškų ir lietuviškų kūrinių, kiekvieną jų trumpai pristatydama. Mecosopranui akomponavo Jurijus Suchanovas. Kūrinį atliko ir J. Leitaitės mokinys Gintautas Paukštis.
Į renginį atvyko Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadij Kofman ir jo pavaduotojas Albertas Savičius. G. Kofman džiaugėsi, kad atsigauna žydų paveldas ir sakė, kad šiandien turime galimybę kalbėti apie istoriją ir gyventi paprastų žmonių gyvenimą.

Tarp žiūrovų buvo matyti ir J. Leitaitės kolega, su kuriuo ji mokėsi konservatorijoje – Lietuvos operos ir baleto teatro solistas Vytautas Bakula. Atvyko ir žinomi anykštėnai – rašytojas Rimantas Vanagas, keliautojas, alpinistas, fotografas Vladas Vitkauskas.

Parodoje pristatomus V. Kasiulio paveikslus 2010 metais Lietuvai dovanojo dailininko žmona Bronė Kasiulienė ir sūnus Vytautas Kasiulis. Darbai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.

V. Kasiulio tapybos darbų paroda, kurią suorganizavo Anykščių Menų centras, Kurklių sinagogoje veiks iki rugsėjo 30 dienos. Ją pamatyti galima trečiadieniais-sekmadieniais, laiką suderinus iš anksto.