Dviejų dienų meninis amatų pleneras Budrių bendruomenėje buvo kelių metų svajonė, bet kažko labai norint, pasirodo ir slapčiausios svajonės pildosi…
Vykdomame projekte „Gyventojų socialinės atskirties mažinimas ir aktyvumo Kavarsko seniūnijoje didinimas“ buvo numatytas dviejų dienų amatų pleneras, kuriam bendruomenė kibo ruoštis prieš tris mėnesius.
Menų ir rankdarbių galerijoje „Pienė“ paveikslų parodą parengė tapytoja iš Vilniaus Diana Zviedrienė. Su menininke buvo sutarta dėl tapybos plenero visiems norintiems.
Prieš plenerą savo darbų parodą galerijoje taip pat parengė gerai daugeliui anykštėnų žinomas Žilvinas Pranas Smalskas. Jo darbas plenero metu buvo dalyviams pristatyti drožybos amatą ir kartu pristatyti savo asmeninių darbų parodą.
Plenero dalyvius aktyviai kvietė Kavarsko seniūnijos darbuotojai, nes į plenero veiklą norėjome įtraukti seniūnijos gyventojus turinčius socialinės atskirties problemų. Tam, kad plenero metu dalyviai „neužsnūstų“, VŠĮ darnaus vystymosi projektai parengė sveikatingumo sportines estafetes, o kad juoko daug būtų, antrą plenero dieną pažadą atvykti davė Anykščių kultūros centro Skiemonių skyriaus mėgėjų teatro trupė su nuotaikingu spektakliu: „Jaunikio medžioklė“.
Kai pasiruoši ir žinai, kad programa vyks sklandžiai, neramu būna, ar tai ką pateiksi, bus patrauklu ir įdomu kaime gyvenantiems žmonėms? Gal bulves daug svarbiau kasti ar kitus darbus dirbti… Bet jau atidarant plenerą, dalyviai rinkosi aktyviai, o per dvi dienas plenerą aplankė 138 dalyviai ir svečiai. Pirmą dieną daug dėmesio susilaukė pynimo mokymai. Pynimo edukacinį užsiėmimą vedė dailės mokytoja, ekspertė, menininkė, daugybės idėjų ir iniciatyvų autorė Stasė Rulevičienė. Šaunioji pynėja iš anksto buvo parūpinusi pynimui reikalingų medžiagų: vytelių, šiaudų, javų varpų. Plenero dalyviai pynė gėles ir kitas dekoratyvias puošmenas. Pas skulptorių Žilviną Praną Smalską vyko įdomi diskusija apie „Balvonus“. Daugeliui buvo keista, kodėl savo medinius kūrinius menininkas lyg ir negražiai vadina… Autoriaus teigimu, tai normalus lietuviškas žodis, reiškiantis stabus, dievaičius. Taip pat menininkas pristatė savo kūrinių parodą, papasakojo kur ir kaip pastatytos jo sukurtos skulptūros.
Antroji diena prasidėjo rudenėlio turgumi. Ant stalų puikavosi sūriai, medus, grietinė, kvepėjo tik ką išvirta žuvienė ir išvirti žirniai, paskaninti paskrudintais spirgučiais. Buvo čia ir pintų daiktų ir kitų meno dirbinių, o Šovenių „baronkos“, tapusios tam tikru švenčių akcentu, kaip visada buvo itin noriai graibstomos. Dėdė derlius visus pasveikino su rudenėlio atėjimu, šiais metais akcentuota, kad aruodai buvo apypilniai, nes vasara kaprizinga buvo, kai kas ir neužaugo…
Renginyje taip pat vyko „juodos katės maiše“ aukcionas. Buvo kas nedidelį lašinių palties gabalėlį nepigiai nusipirko, o brangiausiai aukcione buvo parduotas moliūgas, paslėptas kartoninėje dėžėje. Visgi aukciono tematika tokia, kad nežinai ką nusipirksi… Turgui prašurmuliavus, nukeliavo visi spektaklio žiūrėti. Juoko buvo daug, nes apsimetėlis Jonas prisistatė „amerikonu“, apšvarino dvi šeimas ir dingo su dovanom ir pinigais…
Visiška naujiena ir daugeliui pirmas kartas buvo – tapybos pleneras. Dalyviai tiek įsijautė, kad piešė iki vakaro. Prie kelio stovintys molbertai su paveikslais sudomino ne vieną sugrįžusi į gimtą kaimą ar užsukusi svečią. Dalyviams buvo smagu įsitraukti į veiklą, bendrauti, domėtis Budrių kaimo bendruomenės ir bendruomenės bibliotekos vykdomomis veiklomis. Labiausiai įsiminė parvykusio į tėviškę savaitgaliui Ričardo žodžiai: „Tai neįtikėtina, ir tai vyksta mano gimtame kaime!“
Šiame kaime gyventi ir sugrįžti gera, bet jis gražus tiek, kokį jį sukuriame mes patys.
Valentinas Gudėnas
Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos informacija
