Mama blondinė iš Lietuvos kaimo rašo savo dukrai blondinei laišką į Airiją:
“Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei
negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Tu nemoki greitai
skaityti, todėl rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo
tik du kartus – iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau
tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali
nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas
pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis
yra virš kelių tūkstančių žmonių – valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo
Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė,
todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi – dėde ar teta. Sakė, kad jei
gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo keistas noras savo
dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista
istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam
reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš
mašinos. Jei Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai
linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.
Tavo mama.
P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką
