Laisvą valstybinę žemę nuo gegužės siūloma leisti laikinai naudoti tik tiems ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet ją galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Tokioms Žemės įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas, o jei pakeitimus priims Seimas, laikina išimtis galiotų iki 2026 metų sausio – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dabar visos valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė, nesuplanuota valstybės reikmėms, perduota savivaldybėms, kurios dabar negali be aukciono išnuomoti šios žemės, nes nesuformuoti sklypai.
Pasak ministro, greitai formuoti sklypus sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovų.
„Todėl prašoma laikinos teisės savivaldybėms“, – komitete praėjusią savaitę teigė ministras.
Pasak jo, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai nebuvo tikimasi, kad tiek daug miestuose ir miesteliuose atsiras dirbamos žemės – apie 2,8 tūkst. hektarų ir 1 tūkst. pareiškėjų.
Komitete dirbantis Kęstutis Mažeika abejojo, ar numatomo laikotarpio – dvejų metų – užteks tuos sklypus suformuoti.
„Vienhektarių yra kelios dešimtys tūkstančių, apie 60 tūkst. ar kiek, o sakoma, kad matininkai užimti, tai ar per metus bus spėta susitvarkyti?“ – svarstė K. Mažeika.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis pabrėžė, kad daug neįteisintos, o likusios valstybei žemės yra miesteliuose.
„Gauname signalų iš savivaldybių, kad ir miesteliuose irgi yra problema“, – teigė G. Vaičionis.
Tuo metu aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė teigė įžvelgianti rizikų, kad nustačius išimtis žemė gali būti naudojama neskaidriai, todėl ji siūlė tokią išlygą taikyti tik miestuose esančiai dirbamai valstybinei žemei, o leisti ją nuomotis tik anksčiau dirbusiems ir tai deklaravusiems žmonėms.
Liberalas Juozas Baublys su tuo nesutiko: „Nemanau, kad Aplinkos ministerija prisiimtų atsakomybę už apaugusias piktžolėmis miesto sklypus. Kas mokės padidintą mokestį? Norime, kad ūkininkai žemę naudotų, mokėtų mokesčius ir gautų naudą“.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė Seimui leisti savivaldybėms perimti anksčiau žemėtvarkos tarnybų sudarytas sutartis dėl valstybės dirbamos žemės nuomos ir pratęsti jas, kol bus suformuoti sklypai.
„Jeigu bus išnuomojamas konkurso būdu, ne vienas ūkininkas, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje nelaimės tų konkursų, kai ateis statybininkai su didelėmis piniginėmis“, – prognozavo jis.
Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.
Visais šimtmečių istorijos laikais dėl žemės valdų kildavo konfliktai tarp norinčių ją valdyti, o matininkai iš to ne tik legalias pajamos uždirbdavo bet ir pelnydavosi neteisėtai, pakreipdami ribas ir plotus.
Ne išimtis, kad ir dabar sudaromos tokios aplinkybės…