Kasmet Lajų taką aplanko apie 100 tūkstančių žmonių. Tako ilgis yra 300 metrų, statyboms sunaudota 395 tonos metalo ir 1,5 tūkstančio kubinių metrų betono. Projektui skirta 2,5 milijonų eurų parama. Anykščių rajono savivaldybė sumokėjo 87 tūkstančius eurų už techninį projektą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.
2015 metais Anykščių šilelyje, šalia Puntuko akmens pastatytas Medžių lajų takas mini dešimtmetį.
„Anykštos“ kalbinta Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioninio parko grupės (Medžių lajų tako komplekso) patarėja Skaidrė Lakačauskienė džiaugėsi, kad ir po dešimtmečio takas yra įdomus lankytojams ir kasmet sutraukia apie 100 tūkstančių žmonių.
„Artėjant Lajų tako pirmajam dešimtmečiui, tiems, kurie yra arčiausiai šio statinio (tai yra, tie, kurių darbo vieta yra Lajų takas), kilo idėjos, ką ir kaip galėtume padaryti, įrengti, suorganizuoti. Tiesą sakant, minčių turėjome daugiau, nei galimybių jas realizuoti. Surašėme dalį jų, teikėme paraišką pagal Anykščių rajono savivaldybės strateginio 2025–2027 metų veiklos plano programą ir gavome paramos beveik vieną ketvirtąją dalį viso planuoto projekto biudžeto. Kita dalis buvo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos“, – apie projektą „10 metų kartu – Anykščių šilelis su Lajų taku“ pasakojo S. Lakačauskienė.
Pasak specialistės, buvo įrengtos dešimties vietų sūpynės, papuoštos Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištraukomis ir užrašu, atnaujinti keturi stendai, įsigytas naujas mobilus stendas informacijai talpinti, surengtas muzikinis sekmadienis, Šeimos diena, o Obuolinių ir Turizmo nakties vakarą buvo paruoštos vaizdo projekcijos bei legendos ant medžių lajų, Puntuko ir apžvalgos bokšto.
„Sukūrėme ir orientacinį žaidimą, skirtą norintiems plačiau pažinti Medžių lajų tako aplinką, surasti Anykščių šilelio paslaptis ir plačiau susipažinti su regioniniu parku“, – sakė S. Lakačauskienė.
Pasiteiravus, kaip takas nuo 2015-ųjų keitėsi, S. Lakačauskienė atsakė, jog „Lajų takas nenori keistis“.
„Tokia idėja buvo jį kuriant. Jis nėra verslo objektas, mūsų tikslas nėra teikti kuo daugiau pramogų lankytojams, priešingai – norime, kad žmonės pabūtų gamtoje, susipažintų su Anykščių šileliu, pamatytų medžius, augalus iš arčiau – ramiai, neskubėdami. Todėl siekiame neapkrauti aplinkos papildomais objektais, kurie dažnai ima užgožti gamtą.
Kita vertus, per šiuos dešimt metų pagerinta infrastruktūra, kad būtų patogu privažiuoti, pasistatyti automobilius, Informacijos centre įrengta ekspozicija „Anykščių šilelis: miškas ir / ar kūrinys“, kur informaciją rasite pakėlę stilizuotą lapą, o iš pirmo žvilgsnio matysite tik sieną, padengtą žaliais veltinio lapais. Įrengtas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Šventąją, nutiestas kilometro ilgio dviračių takas link Karalienės liūno. Dviračiais galima važiuoti nuo Lajų tako iki pat Arklio muziejaus“, – vardijo S. Lakačauskienė.
S. Lakačausienė sakė, kad dabar tiek daug žmonių, kaip tik atidarius Lajų taką, nebeatvyksta, tačiau, kai jis buvo statomas, daug kas nemanė, jog takas išliks populiarus.
„Pasirodo, kad ir praėjus dešimčiai metų vis atsiranda lietuvaičių, kurie atvyksta čia pirmą kartą. Lankytojų nemažai. Kovido pandemijos metu lankytojų mažėjo, buvo metai, kai svečių daugėjo, dabar, jei palyginsime su praėjusiais metais, – galime sakyti, kad lankytojų skaičius išlieka stabilus. Aplink mus vykstantys įvykiai turi įtakos užsienio lankytojams. Kasmet Lajų taką aplanko apie 100 tūkstančių žmonių. Tik 2016-aisiais buvo peržengta 200 tūkst. riba, o 2022-aisiais, kaip minėjau, dėl pandemijos nesulaukėme ir 100 tūkstančių“, – pasakojo Anykščių regioninio parko grupės patarėja.
S. Lakačaukienė sakė neišskirtų vienos žmonių grupės, kuri lanko Lajų taką – atvyksta tiek vaikai, tiek senjorai, tiek po vieną, tiek grupėmis.
„Nuo gamtos mylėtojo iki daiktų garbintojo, nuo linksmo iki liūdno, nuo geraširdžio iki suirzusio. Išskirti vienos grupės neišeitų, dauguma atvyksta tik kartą, o yra tokių, kurie atvyksta pasigrožėti gamta skirtingais metų laikais. Pasiekę Informacijos centrą, vieni ekspozicijoje „po lapais“ praleidžia bent 15–20 minučių, kiti apsisukę bėga atgal“, – teigė pašnekovė. Ji taip pat sakė, kad take vykstančios edukacijos nebėra tokios populiarios, kokios buvo pirmaisiais metais, kuomet dirbo nuolatiniai gidai.
„Vėliau poreikis mažėjo, gidų buvo atsisakyta. Dabar siūlome kūrybines edukacijas“, – pasakojo S. Lakačauskienė.
Specialistė sakė, kad apsilankymas take kainuoja nuo 2,5 iki 5 eurų, takas dirba visus metus, išskyrus pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną bei sausio 1-ąją.

Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

























Netinkamas pavadinimas,nes tik iš bokšto matosi lajos,veltui investuota tiek pinigų..
Tububio ranka nešvari
Koks ten takas penki žingsniai priekin ir atgal.neapsimoka ten eiti.
Buvo nemokamas, tiek gauna paramos, tai kodėl apmokestino?
Ignoruoja judėjimo negalią turinčius Lajų takas.
Liūdnas tas lajų takas.Neįgaliems nesugeba keltuvo sutvarkyti,į tūkstančius gauna.Gėda gėda.
simtus tukstanciu. kainuoja nuo 2,5 iki 5 eurų ,kasmet sutraukia apie 100 tūkstančių žmonių.
Kokia logika,oho
sudauginkit ir gausis solidi duma,bet investuoti i niekur nenori.