Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas.
Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes.
Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.
Seime vyks tradicinis Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija, renginių programą skelbia Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
2022 metų Laisvės premijos laureatas – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, per ceremoniją planuojamas jo vaizdo kreipimasis.
Minėjime kalbės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, parlamentaras, parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, Sausio 13-osios įvykių liudininkas gydytojas Ričardas Daunoravičius, kariūnas Jurgis Bekampis.
Vidurdienį prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje aikštėje iškilmingoje ceremonijoje suplevėsuos valstybės vėliava.
Vyriausybėje rengiamas Laisvės gynėjų dienos minėjimas 8–12 klasių moksleiviams, vyks istoriko Norberto Černiausko pamoka „Sausio 13-osios vertybės“, bus rodomas režisieriaus Roberto Mullano (Roberto Malano) filmas „Mes dainuosim“.
Kaune minint Laisvės gynėjų dieną rengiama gėlių padėjimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir koncertas, pagrindinis minėjimo renginys vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse.
Jame bus organizuojama visuotinė akcija „Laisvės šviesai“ – Ukrainos kariams skirtų apkasų žvakių gamybos dirbtuvės.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
258106 899731I believe so. I believe your write-up will give those folks a excellent reminding. And they will express thanks to you later 681345
Tu progu ir aš senas Žygule padangas su senais ryzais pre ježera sukūrenau ! Ot liepsna dave – bent kelis metrus dungun !
Na, sarmata taip protingam kliedeti.
Kada teis lansbergo gauja už aukas ?
Tavo gauja yra jau teisiama ir prakeikta
Siaubo 2023: dirbantys mokės daugiau, tolesnis išmirimas ir emigracija, neapykantos valdžiai pikas.
O kur pernykščiai baubikai, kurie tyčiojosi iš Lietuvos ir šalies didvyrių, pdėjusių galvas už Laisvę? Mačiau, kad dalį priglaudė Karbauskio – Tubio valstiečių partija.
prie ko cia sovietu valdzia,komunistai bande nuversti sukilusius komunistus,laimejo lietuvos komunistai kurie apgavo tauta ir ju deka liko sedeti iki siu dienu valdzioje,galima manyti kad ir toliau sedi ta pati sovietu valdzia kuriai vienodai an tautos,paziurekit kas sedi valdzioje,kiekvieno praeiti paziurekit,kgb,komjaunuolis ar dar koks komunistas,kol partijos bus valdzioje ,niekas tautoje nepasikeis,toks rusu palikimas i kuria isikybusios kiekviena partija,o del tos dienos mineti,tipo degti zvake,nera tiek pinigu,reikia zvakes taupiti kai elektra prapuls
Štai ir išgama baubikas apsireiškė
Ne piktas, o durnas besmegenis. Visame pasaulyje valdžią turi renkamos partijos. Išskyrus chuntas arba diktatatūras. Net ir Putinas ar Lukašenka vaidina, kad veikia partijos.