Lietuvos gyventojai mano esą pakantūs kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turintiems negalią žmonėms, rodo tyrimai. Deja, specialistai teigia, kad tautiečių sąmonėje egzistuoja užslėptas nepakantumas, o tolerancija kai kurioms socialinėms grupėms, priešingai, ne didėja, o mažėja. Lietuvos gyventojai mano esą pakantūs kitos tautybės, seksualinės
orientacijos ar turintiems negalią žmonėms, rodo tyrimai. Deja,
specialistai teigia, kad tautiečių sąmonėje egzistuoja užslėptas
nepakantumas, o tolerancija kai kurioms socialinėms grupėms,
priešingai, ne didėja, o mažėja.
Rinkos tyrimų centro "Vilmorus" rugsėjį atliktoje Lietuvos
gyventojų apklausoje, kurią užsakė Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija, dalyvavo per 1000 šalies gyventojų, vyresnių nei 18 metų,
gyvenančių tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose bei
kaimuose. Apklausos duomenimis, netolerantiškais save laiko vos 5 proc.
Lietuvos gyventojų, tačiau mažiau nei trečdalis galėtų dirbti ar
bendrauti su kitokiais žmonėmis.
Apklausa parodė ir tai, kad vyrai pripažįsta esą
netolerantiški dažniau negu moterys (atitinkamai 7 ir 3 proc.
apklaustųjų), bedarbiai – dažniau nei specialistai (atitinkamai 11
proc. ir 0 proc.), o kaimų ir miestelių gyventojai – dažniau nei
vilniečiai (atitinkamai vidutiniškai 5 proc. ir 2 proc.). Tuo tarpu
beveik 80 proc. apklaustųjų tvirtino esą tolerantiški, tačiau dauguma
jų nesutiktų nei dirbti, nei bendrauti su "kitokiais".
Pasak specialistų, lietuviams būdingas vadinamasis "užslėptas
nepakantumas", kai žmogus mano ir tvirtina esąs tolerantiškas, tačiau
iš tiesų palaiko įvairias stereotipines nuostatas ir vengia bet kokių
kontaktų su kitokiais žmonėmis nei jis.
Vilniaus universiteto Socialinių mokslų daktarės Rūtos
Žiliukaitės teigimu, netolerantiškų žmonių Lietuvoje, matyt, yra
daugiau nei rodo atlikta apklausa.
"Europos Sąjungos mastu atlikti tyrimai nustatė, kad Lietuvos
gyventojų tolerancijos lygis yra kur kas žemesnis nei Europos Sąjungos
vidurkis. Lietuvoje netgi pastebima tendencija, kad visuomenės pagarba
tam tikroms socialinėms grupėms, tokioms kaip romai ar homoseksualai,
ne didėja, o atvirkščiai – vis mažėja", – sakė R. Žiliukaitė.
Anot apklausą inicijavusio Europos Sąjungos struktūrinės
paramos departamento direktorės Nijolės Mackevičienės, visuomenės
pakantumas yra viena prielaidų, užkertančių kelią diskriminacijai darbo
rinkoje ir leidžiančių didžiajai daliai socialiai pažeidžiamų grupių
įsidarbinti ir sėkmingai išsilaikyti darbo vietoje.
"Jei visuomenė nepakanti ir remiasi stereotipais, dalis
socialiai pažeidžiamų žmonių atsiduria pašalpų gavėjų gretose, o tai
nenaudinga ne tik jiems patiems, bet ir visuomenei", – sakė N.
Mackevičienė.
Pasak jos, Europos Bendrijų iniciatyva atlikti projektai tik
padėjo atskleisti visuomenės nepakantumą socialiai pažeidžiamiems
asmenims, jo mažinimo galimybes bei šių žmonių integracijos į visuomenę
ir darbo rinką kryptis.
