Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra nepakankamas

Lietuvos gyventojų pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms yra nepakankamas: beveik pusė sako žinantys, kaip elgtis stichinių ir kitų nelaimių atveju, o šeimos planą turi tik kas dešimtas, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Tokie tyrimo duomenys antradienį pateikti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priedangos vietoje M. K. Čiurlionio menų mokykloje surengtame naujos informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ pristatyme. Ji skirta pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms. 

„Gyvename ypatingu, įtampų ir didelių išbandymų kupinu istoriniu laikmečiu. Pandemija, neteisėtų migrantų antplūdis, Rusijos karas Ukrainoje, nesaugi Astravo atominė elektrinė – tai vienas po kito mums tekę išbandymai“, – pristatymo renginyje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 

Pasak ministrės, šios aplinkybės verčia kitomis akimis pažvelgti į civilinę saugą, kuri per pastaruosius dešimtmečius buvo apleista – gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms išlieka nepakankamas, žmonėms trūksta išlikimui būtinų įgūdžių. 

VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad tik 9 proc. gyventojų tikrai žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju. Dar 41 proc. žmonių mano, kad žinotų, kaip tokiais atvejais elgtis. 

Jo duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptaręs kas dešimtas apklausos dalyvis. Tyrimas rodo, kad tik penktadalis gyventojų kada nors dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. 

VRM inicijuota civilinės saugos informacine kampanija „Esame komanda. Turime planą“ planuojama pasiekti 1 mln. šalies gyventojų, ja norima užtikrinti geresnį visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms bei aukštesnę savisaugos kultūrą.

Vieną informacinę civilinės saugos kampaniją VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau vykdė pernai pavasarį. Tuomet departamento pareigūnai su civilinės saugos specialistais planavo mėnesį lankyti vietos bendruomenes, mokyklas, susitikti su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais bei negalią turinčiais žmonėmis, kad patartų, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodytų, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padėtų nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakytų į rūpimus klausimus.