Kovo 19-ąją gavus melagingą pranešimą apie Vilniaus oro uoste padėtą sprogmenį, Lietuvos oro uostai imasi skaičiuoti, kokią finansinę žalą patyrė oro uostas, aviakompanijos ir visos oro uoste veiklą vystančios įmonės. Turėdami konkretų žalos įvertinimą, Lietuvos oro uostai reikš ieškinį pranešimo autoriui. Anot Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, tokie grasintojai turėtų susimąstyti, kaip brangiai jiems ši įprastai vieno skambučio ar žinutės pramoga kainuoja.„Kalba visuomet eina apie didžiulę žalą ir žymią sumą – visų pirma oro uosto darbas buvo sustabdytas ir visi skrydžiai, vykę tuo metu, atidėti, mūsų keleiviai turėjo laukti lauke, kai buvo evakuoti dėl grėsmės saugumui. Kitų keleivių kurį laiką buvo paprašyta neišlipti iš nusileidusių lėktuvų. Finansiniai nuostoliai, kai sustabdoma visa oro uosto veikla, apima visų tarnybų patiriamus kaštus, aviakompanijų nuostolius dėl užlaikomų lėktuvų ir skrydžių vėlavimo, sutrikdytą antžeminio aptarnavimo įmonių veiklą. Į šį procesą įsitraukia daugybė tarnybų ir organizacijų ir visos jos savo patirtus nuostolius išieškos iš grasintojo, kuriam dar visais atvejais yra taikoma ir baudžiamoji atsakomybė”, – sako G. Almantas.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2014 metus jie aptarnavo 3,8 milijono keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 23 aviakompanijos skraido 61 kryptimi 33 šalyse Europoje ir už jos ribų. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP 2013-aisiais prisidėjo 2,5 proc.
