Oficialioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje galima rasti informacijos apie Lietuvoje užfiksuotus orų rekordus, pvz.: žemiausia oro temperatūra buvo 1956 vasario 1 d. Utenoje – 42,9 laipsniai šalčio; žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra – 16,4 laipsniai šalčio 1987 m. sausį Dūkšte. Ilgiausia stichinė pūga užfiksuota 1969 m. Panevėžyje: vasario 11 d. prasidėjusi pūga tęsėsi net 78 val. 25 min., t.y. daugiau kaip tris paras. Vėjo greitis tuomet buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s.
Oficialioje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje galima rasti informacijos apie Lietuvoje užfiksuotus orų rekordus, pvz.: žemiausia oro temperatūra buvo 1956 vasario 1 d. Utenoje – 42,9 laipsniai šalčio; žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra – 16,4 laipsniai šalčio 1987 m. sausį Dūkšte. Ilgiausia stichinė pūga užfiksuota 1969 m. Panevėžyje: vasario 11 d. prasidėjusi pūga tęsėsi net 78 val. 25 min., t.y. daugiau kaip tris paras. Vėjo greitis tuomet buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s.
Į klausimą, ar galima iš anksto numatyti tokius ekstremalius reiškinius, meteorologė Audronė Galvonaitė sakė: „Stebime orų mases ir galime numatyti pokyčius: ar šals, kokia bus temperatūra, bet vis sunkiau nuspręsti, kiek laiko tai truks – vieną, dvi ar tris dienas. Dažnai būname nustebinti”.
„Didėja temperatūrų svyravimai, ryškėja ekstremumai į abi puses, bet aišku, kad metinė oro temperatūra bus aukštesnė”, – klimato kaitos tendencijas apibrėžė A. Galvonaitė.
