Anykščių ligoninė - ant pokyčių slenksčio.
Į pirmąjį posėdį susirinkę Utenos ir Panevėžio apskrities Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano įgyvendinimo koordinavimo tarybos (Koordinavimo taryba) nariai kol kas nepateikė labai aiškių sprendimo variantų, kaip dėl veiklos efektyvumo būtų galima pertvarkyti šių apskričių asmens sveikatos priežiūros (ASP) paslaugas, teikiamas ligoninėse, tačiau kiekvienas iš jų išsakė savo požiūrį šiuo klausimu ir pritarė, kad pokyčiai turi būti gerai suplanuoti.
Utenos apskrities ligoninių vadovai ir savivaldybių merai labiau aptarė esamą paslaugų pagal profilius struktūrą ligoninėse ir jos atsiradimo priežastis, o dauguma Panevėžio apskrities Koordinavimo tarybos narių aiškiai išskyrė problemines vietas ir siūlė svarstytinus pokyčius.
Abiejų Koordinavimo tarybų pirmininkas, Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas posėdžiavusiuosius informavo, kad pernai Panevėžio TLK savo veiklos zonos ligoninių vadovus į pasitarimą buvo pakvietusi kelis kartus: bendrai aptarti stacionarinių paslaugų teikimo ypatumai ir aktualijos, įstaigų finansinė analizė, hospitalizacijos rodikliai ir kt. Su hospitalizacijos rodikliais taip pat supažindintos ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, savivaldybių atstovai. J. Narbutas apžvelgė siektinus ir esamus lovų ligoninėse funkcionavimo (panaudojimo) rodiklius pagal įvairius ligų profilius savivaldybėse, vidutinę gulėjimo trukmę ir pabrėžė, kad iš esmės ligoninėse lovų panaudojimas yra neefektyvus ir stacionarinėms gydymo įstaigoms atėjo metas keistis: Panevėžio apskrityje lovos panaudojamos 80 proc., Utenos – 67 proc. Kad pokyčiai nevyktų stichiškai, o būtų gerai suplanuotas veiksmas, visiems būtina apgalvoti, kokiais būdais galima gerinti ligoninių veiklą, kuriuos skyrius galbūt sujungti, pertvarkyti ar pan.
Utenos apskrities Koordinavimo tarybos pirmininko pavaduotoja, sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė pabrėžė, kad Taryba iki vasario 25 d. privalo pateikti ministrui apskrities ASP paslaugų restruktūrizavimo plano projektą, pagal kurį ligoninėms būtų pasiūlyta atsisakyti to balasto, kuris sunkiai išlaikomas.
J. Kumpienės manymu, pakeitus ligoninių vidaus struktūrą, sureguliavus pacientų srautus, įstaigos galėtų gyvuoti efektyviau. Dėl to vertėtų apsvarstyti ligoninių stambinimo, konglomerato iš 2 ar 3 įstaigų sukūrimo galimybes, kai viena ligoninė profesionaliai teikia vienokias, kita – kitokias paslaugas, o iš esmės visos kartu yra vienas stambus ir patikimas darinys.
Tarybos pirmininko pavaduotoja pastebėjo, kad ligoninėje žmogus guli vos keletą kartų per gyvenimą, todėl jam ne tiek svarbu pagulėti arčiau namų, kiek svarbu gauti kokybišką paslaugą. Anot sveikatos apsaugos ministro patarėjos, mažėjant gyventojų skaičiui, nereikia norėti išsaugoti tokią pat įstaigų struktūrą, kokia buvo anksčiau, bet reikia pagalvoti, kaip persitvarkyti, kad įstaigai būtų lengviau, o pacientai gautų saugias paslaugas.
Svečio teisėmis Panevėžio apskrities Koordinavimo tarybos posėdyje dalyvavęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas tvirtino aiškiai matantis vienintelį kelią, kuriuo turėtų eiti, pavyzdžiui, Kupiškio ligoninė – ji turėtų glaustis prie stipresnės įstaigos su tam tikromis savo teisėmis, o tokio struktūrinio darinio steigėjas galėtų būti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Savivaldybės taryba. Mero įsitikinimu, taip persitvarkius, kupiškėnams teikiamų ASP paslaugų kokybė tik pagerėtų.
SAM Teisės departamento Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja Rita Cicėnienė informavo, kad ateityje greičiausiai bus galimas ne tik toks, bet ir kiti įstaigų jungimosi variantai. Jau yra registruotas teisės akto projektas, kuriame numatyta, kad dalininkais galėtų būti ir dvi savivaldybės.
Visagino ligoninės direktoriui Kastyčiui Matulevičiui pasiūlius Molėtų ligoninei jungtis prie Utenos ligoninės, įstaigų jungimosi idėją palaikė ir Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga, bet jis labiau vertino Ignalinos rajono ligoninę. D. Drungos teigimu, jei ignaliniečiai gerai teikia reabilitacijos paslaugas, o Utenos ligoninė yra pajėgi, pavyzdžiui, chirurgijoje, kodėl gi neapsvarsčius šių dviejų įstaigų jungimosi galimybių.
Panevėžio ir Utenos apskrities ligoninių vadovai neslėpė, kad labiausiai nuostolingi yra akušerijos ir ginekologijos, vaikų ligų skyriai. Kai kuriems reikia galvoti apie chirurgijos ir traumatologijos, priėmimo-skubios pagalbos skyrių pertvarkymą, dienos chirurgijos, geriatrijos, slaugos, paliatyviosios pagalbos, paslaugų plėtrą, kas jau ir yra daroma.
Biržų ligoninės direktorius Nikolajus Jeloza pripažino, kad nerentabiliai veikiančių skyrių pertvarkymas – protingas žingsnis. Jis priminė, kad Biržų ligoninėje prieš kurį laiką atsisakyta akušerijos skyriaus ir šiandien akivaizdu, jog toks sprendimas pasiteisino.
Į kitą posėdį Utenos apskrities Koordinavimo taryba rinksis vasario 8 d. O iki vasario 1 d. jos nariams skirta namų darbų – raštu pateikti pasiūlymus Tarybos pirmininkui, kaip patys ligoninių vadovai, pasitarę su steigėju, siūlytų optimizuoti vadovaujamų įstaigų veiklą. Panevėžio apskrities Koordinavimo tarybos kito posėdžio data numatyta vasario 9 d., o galutinis pasiūlymų pateikimo terminas – vasario 4 d.
