Rita Tulušienė, Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys“ koordinatorė, papasakojo apie literatų kelionę į Svėdasų kraštą.
Rita Tulušienė rašė: "Paklajoti „Karolio takais…“ mus pakvietė Labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ įkūrėja Aldona Širvinskienė.
Vaikščiojome vaizdingomis upelės Malaišos apylinkėmis, svaigino vidurvasario kvapai ir spalvos. Aplankėme Stasio Zobarsko gimtinę Pamalaišyje. Gatviniame Kalniečių kaime pasijutome lyg laiko mašina sugrįžę į devynioliktą amžių, kuomet ir buvo pasodinta keturiese vos apkabinama liepa.
Visiškai šalia Rokiškio rajono ribos stūksantis Juodonių piliakalnis svetingai sutiko su žemuogėmis ir avietėmis. Pasak vietinių gyventojų, piliakalnis priglaudė ir tyliai saugo pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių kareivių palaikus, o legenda pasakoja , kad kadaise nuo jo nugarmėjo ir prasmego karalienė su šešiais žirgais. Ta vieta Šešiažirge vadinama.
Senose Kunigiškių kapinaitėse aplankėme šalia senelių ir prosenelių amžino poilsio atgulusį Karolį Širvinską, po to nuvykome į Malaišius, kur mūsų lūkuriavo ekskursijos gidas žurnalistas Vytautas Bagdonas.
Malaišių kaimas, išugdęs žinomą lietuvių literatūros klasiką, visuomenės veikėją, kanauninką Juozą Tumą – Vaižgantą ir vėliau jo kūriniuose išgarsintas, daug kartų aprašytas. Gatviniame etnografiniame kaime tebėra keletas paminklinių sodybų, statytų XIX amžiuje, čia daug kas primena žilą senovę. 1923 metų surašymo duomenimis, Malaišiuose būta 14 sodybų, kuriose gyveno 105 gyventojai. Nūnai etnografiniame kaime gyvena tiktai du garbaus amžiaus senoliai.
Vytautas Bagdonas nuotaikingai pasakojo apie Vaižganto kuklumą ir paprastumą. Rašytojas dažnai svečiuodavosi gimtajame sodžiuje, labai mėgo šviežias bulves su rūgpieniu. Kai atvažiuodavo, giminaičiams sakydavo: “Dėl manęs avino nepjaukite, nesirūpinkite, pakaks ir to maisto, koks yra namie…”. Kunigiškuose aplankėme Vaižganto muziejų ir tapytojo, literato Karolio Širvinsko atminimui skirtą kambarį.
„Karolio takai…“ pro svetingai atvertus baltus vartelius nuvedė į išpuoselėtą Aldonos Širvinskienės sodybą. Po skambančiu medžiu skaitėme kiekvieniems Karolio gyvenimo metams skirtas eiles ir medį papuošėme dar dvidešimt vienu varpeliu".
