Pasirašytas susitarimas dėl naujos Vilniaus kino studijos projekto, planuojamo dabartinėje konferencijų centro „Litexpo“ teritorijoje, jį išvystyti numatoma iki 2030-ųjų.
Pirmadienį memorandumą pasirašė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos pramonininkų konfederacija lPK) ir asociacija „Baltic Film & Creative Tech Cluster“.
Anot kino asociacijos vadovo, audiovizualinės industrijos pernai šaliai sugeneravo apie 208 mln. eurų pajamų, o pastačius studiją, skaičiuojama, sektoriaus dydis galėtų išaugti iki maždaug 365 mln. eurų.
Tokiu būdu pridėtinė vertė ekonomikai siektų apie apie 145 mln. eurų, mokesčių būtų mokama apie 50 mln. eurų.
„Mes esame regiono lyderiai, tiesiog nenorime prarasti tempo“, – žurnalistams pirmadienį sakė asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ direktorius Romanas Matulis.
„Dažniausiai žmonės nežino, nes Lietuva yra dešimt kartų didesnė už Latviją ir Estiją kartu sudėjus pagal sektoriaus dydį. Mes esame visiškai nepralenkiami jau jų, bet jie labai vejasi, dėl to statosi studijas“, – teigė jis.
Uždara studija padėtų išvengti sezoniškumo
Anot R. Matulio, galimybėmis daugiau filmuoti Lietuvoje domisi pasaulinės platformos, tokios kaip HBO, „Netflix“, „Amazon“ ir „Disney“, tačiau kol kas jiems trūksta reikiamos infrastruktūros, darbas smarkiai priklauso nuo sezoniškumo, nes nėra uždarų erdvių.
„Jie jau kuria čia serialus ir filmus, ir tikrai čia nėra jokia naujiena, tik jie tai daro epizodiškai. Turime omeny, kad jie filmuoja labai nedidelę dalį serialų čia, kažkokias lokacijas panaudoja, o, kas yra svarbiausia, kad dažniausiai visa postprodukcija, kuri sudaro labai dažnai 70 proc. viso filmo biudžeto, jie ją išsiveža iš čia ir daro kažkur kitur“, – tikino jis.
„Pas mus tiesiog nėra (….) infrastruktūros. Tai vėlgi mes galėtume gerokai daugiau surinkti tų taškelių ir gerokai daugiau čia išleisti pinigų Lietuvoje, jeigu turėtume infrastruktūrą“, – pažymėjo kino industrijos atstovas.
„Baltic Film & Creative Tech Cluster“ vadovo teigimu, užsienio kapitalas nori ateiti ir investuoti į Lietuvos kino infrastruktūrą, tačiau konkurencija regione didėja, todėl veiksmų šaliai reikia imtis kuo greičiau.
„Reikėtų paminėti, kad tai yra ypatingai svarbu daryti kuo greičiau, nes tiek Lenkija, tiek Estija irgi neatsilieka – jie irgi statosi studijas. Tai kuo mes greičiau susisuksime, tuo greičiau, galima sakyti, startuosime ir galėsime išlikti lyderiai regione“, – pažymėjo R. Matulis.
Anot jo, stiprioji Lietuvos kino industrijos pusė – vadinamasis „filmavimas išorėje“, tačiau šaliai vis dar trūksta uždarų filmavimui skirtų erdvių.
„Mūsų filmavimo komandos ten tikrai yra patyrusios, kai kurie personalai 20 metų dirba šitoje srityje. Jiems vasarą yra labai karštas metas, o žiemą (filmuoti nelabai tinka – ELTA), nes nėra kur perkelti viso to, išlyginti tą sezoniškumą. Dėl to ir kalbame, kad studija šiuo atveju sprendžia šią problemą“, – pridūrė R. Matulis.
Jis pateikė pavyzdį, kad amerikiečių aktorius Robertas De Niro investavo virš 100 mln. eurų į kino studiją Niujorko dangoraižyje, tad, asociacijos vadovo teigimu, dabar studijos gali būti statomos visur ir pritaikomos pagal poreikį.
Studiją Vilniuje, kaip numatoma, sudarytų 4-5 paviljonai, kurie būtų maždaug po 2,5–3 tūkst. kvadratinių metrų ploto ir apie 18 metrų aukščio, taip pat galėtų būti siūlomos ir mažesnės erdvės.
„Planuojama 4–5 paviljonų studija, kad būtų maksimalus lankstumas, galima būtų pasiūlyti (erdves – ELTA) ir nedideliems projektams, ir dideliems pajėgumams“, – tikino R. Matulis.
Kūrybinės industrijos sukuria apie 4 proc. šalies BVP
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, dabar Vilniaus kino industrija turi daug neišnaudoto potencialo.
„Kūrybinės industrijos sukuria apie 4–5 proc. mūsų BVP, čia yra dar daugybė neišnaudoto potencialo, (…) ir tikrai infrastruktūriškai mes pralaimime. Turime labai gražių vietų, kur atvyksta filmuoti televizijos įvairiais būdais, pavyzdžiui, „Netflix“, „Amazon“, ir tikrai bendraujame su prodiuseriais ir platformomis, (…) dažnai girdime iš potencialių partnerių, kad juos tikrai domintų uždara studija, kuri padėtų išvengti tam tikrų oro sąlygų filmuojant viešai“, – žurnalistams sakė ministras.
„Kalbant apskritai apie kino pramonę, audiovizualinių medijų industriją, tai viena sparčiausiai augančių – ji auga 4 kartus greičiau negu mūsų ekonomika. Jeigu visa ekonomika auga apie 3 proc., tai vien pernai metais audiovizualinės industrijos paaugo keliolika procentų, tad galima ir skaičiuoti, jei apyvarta yra netoli 300 mln. eurų, (…) jeigu mes įsikurtume studiją, tą galėtume bent jau padvigubinti“, – tikino E. Grikšas.
Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo atlikti vertinimą, kaip projektas galėtų būti įgyvendinamas.
„Galima galbūt svarstyti apie tam tikro pastato įdarbinimą būtent studijai, bet tai tikrai nėra tas sprendimas priimtas. Dėl to šiandienos mūsų susitarimas yra tas pirmas žingsnis. Mes iš ministerijos pusės matome kaip valstybei svarbų projektą, ir toks statusas turėtų būti irgi aktualus“, – sakė E. Grikšas.
EIM kartu su Kultūros ministerija sieks inicijuoti kino studijos projekto pripažinimą valstybės svarbos projektu, taip pat bus peržiūrima EIM valdomo šalies parodų ir kongresų centro „Litexpo“ strategija.
Vilniaus miesto savivaldybė susitarimu įsipareigojo parengti teritorijos urbanistinę ir socioekonominę studiją, reikalingus teritorijų planavimo dokumentus bei sudaryti sąlygas greitesniam projekto įgyvendinimui.
Vilniaus mero teigimu, „Litexpo“ rodo susidomėjimą išplėsti esamos veiklos apimtis, o pati konferencijų centro teritorija atitiktų kino gamintojų lūkesčius.
„Svarstoma galimybė tikrai didelėje teritorijoje sukurti naują infrastruktūrą, kino studiją, pertvarkant ir paties „Litexpo“ koncepciją. Tai, aišku, yra Vyriausybės klausimas – Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su „Litexpo“ valdyba turi planus susidėlioti“, – žurnalistams sakė Valdas Benkunskas.
„Žiūrint iš urbanistinės pusės ir iš tų reikalavimų, kuriuos kelia kino gamintojai, ta teritorija neturi būti absoliučiai nutolusi nuo miesto senamiesčio, nuo centro, turi turėti visą kitą aptarnaujančią infrastruktūrą. Tai „Litexpo“ teritorija yra tikrai galima, ir pati įmonė rodo susidomėjimą savo veiklą šiek tiek išplėsti, turint galimybę veikti ir naujoje sferoje“, – tikino jis.
Dabar teritorijoje esantys pastatai ir žemės sklypas priklauso „Litexpo“, o Vilniaus savivaldybė turi savo parkavimo aikštelę, kuri priklauso miestui.
„Mes turime didelę teritoriją labai gražioje vietoje prie upės, ir jos potencialas galėtų būti panaudotas šitai infrastruktūrai sukurti“, – pridūrė Vilniaus meras.
LPK atstovaus kino studijos projekto interesams nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei konsultuos dėl viešųjų investicijų pritraukimo iš nacionalinių ir tarptautinių fondų galimybių.
Asociacija „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ sieks pritraukti privačius investuotojus, teiks ekspertines konsultacijas ir analizę, reikalingą vystant projektą, bei telks kitus socialinius partnerius, kurie prisidėtų prie kino studijos projekto įgyvendinimo.
Skaičiuojama, kad Lietuvos audiovizualinis sektorius – apimantis kiną, TV serialus, reklamą ir animaciją – yra viena sparčiausiai besivystančių aukštos pridėtinės vertės pramonės šakų.
Nuo 2017 m. jos apimtys kasmet vidutiniškai didėjo po 19 proc. ir beveik keturis kartus viršijo šalies BVP augimo tempą.
