Praėjusią savaitę išaugus saulės elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje išliko stabili ir siekė 39 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, rugpjūčio 3–9 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji sudarė 24 eurus už MWh.
„Žemas kainas toliau palaikė didelė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Lietuvoje saulės elektrinių gamyba per savaitę padidėjo 13 proc. ir sudarė beveik pusę visos vietinės elektros gamybos. Nors vėjo elektrinių generacija sumažėjo 21 proc., išaugusi saulės gamyba bei pakankami pigaus importo srautai iš Švedijos padėjo išlaikyti stabilią elektros kainą“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Jis priduria, kad Baltijos šalyse elektros kainos išliko vienos mažiausių Europoje.
Anot bendrovės, elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 1 proc. iki 243 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 82 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 199 GWh – 1 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 202 GWh.
Daugiausia elektros energijos Lietuvoje gamino saulės elektrinės, kurių gamyba per savaitę išaugo 13 proc. iki 99 GWh. Tuo metu vėjo elektrinių generacija sumažėjo 21 proc. iki 59 GWh, hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 15 GWh, o kitos elektrinės – 8 GWh.
Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 49 proc., vėjo elektrinės – 30 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 8 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Taip pat skelbiama, kad bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę padidėjo 4 proc. iki 101 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67 proc. importuota iš Švedijos, 31 proc. – iš Latvijos, 2 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos smuko 20 proc. iki 49 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 22 proc. – į Latviją, o likę 20 proc. – į Švediją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 88 proc. Lenkijos ir 6 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos ir 58 proc. Lietuvos kryptimis.
Legalus banditai babkes darosi.