Lukiškių kalėjimo kompleksas galėtų virsti daugiafunkciniu centru, skirtu privačiam verslui, pramogoms, kultūrai, paveldosaugai ir turizmui, teigia įvairių institucijų siūlymus išanalizavęs Turto bankas.
„Bendra institucijų vizija – tai turi būti daugiafunkcinis traukos taškas, jis turi turėti savyje daug visuomeninių funkcijų. Tai turi būti objektas įvairioms veikloms, įvairioms socialinėms grupėms, orientuotas tiek į miesto svečius, tiek į gyventojus“, – BNS teigė Turto banko atstovė, Lukiškių projekto koordinatorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Lukiškių kalėjimas uždarytas pernai liepą, paskutiniai suimtieji ir nuteistieji iš jo išvežti birželio pabaigoje. Vyriausybė yra pavedusi Turto bankui iki 2020 metų kovo išsiaiškinti, kam pritaikyti apie 2 hektarų ploto uždaryto Lukiškių kalėjimo teritoriją sostinės centre.
Turto bankas ketvirtadienį Lukiškių komplekso analizę viešame renginyje pristatys visuomenei. Sulaukęs siūlymų iš jos ir atsižvelgęs į institucijų pateiktus lūkesčius, iki balandžio mėnesio planuoja parengti galimybių studiją.
Pateikė 20 institucijų
Turto bankui savo lūkesčius dėl Lukiškių kalėjimo transformacijos išsakė apie 20 institucijų. Galutinio sutarimo, kiek šio objekto bus skirta visuomenės poreikiams, o kiek – privačiam verslui, dar nėra.
„Visi mato save ten, mums reikia bendrai sutarti, kiek norime šito objekto palikti visuomeninei funkcijai, visuomenės reikmėms, kiek galimai galime numatyti ten privatų verslą, privatų interesą, šiai dienai atsakymo nėra ir mes būtent jo ir ieškom“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Ji pabrėžia, kad nors visiškas pastatų komplekso nugriovimas nėra svarstomas, institucijos domisi, kiek galima transformuoti pačius pastatus.
„Kiek galima keisti tą kalėjimo struktūrą, celių (struktūrą – BNS), pavyzdžiui: ar galima palikti simboliškai ir erdvę dekonstruoti, ar mes eisime tuo keliu, kad mes išsaugome visas celes. (…) Čia ir prasideda diskusijos su kultūros paveldo specialistais, nes kai kuriais atvejais yra traktuotės klausimai. Kol nebus padaryti išsamūs konstrukcijos tyrimai, į tai sunku atsakyti“ – teigė Lukiškių projekto koordinatorė.
„Mintis, kad reikėtų viską nugriauti, ji yra nereali, mes iki tokio kraštutinumo neiname ir negalime eiti“, – pridūrė ji.
Kaip teigia I. Urbonaitė-Vadoklienė, institucijos sutaria ir dėl komplekso panaudojimo artimiausiu metu.
„Kol rimti sprendimai daromi, labai svarbu, kuo greičiau leisti čia reikštis laikinoms veikloms, ekskursijoms, filmavimams, renginiams, menui, kultūrai – visoms galimoms veikloms, kurios nereikalauja didelių investicijų, bet prisideda prie šito objekto išlaikymo“, – kalbėjo Turto banko atstovė.
Nuo muziejų iki startuolių buveinės
Turto banko atstovės teigimu, po konsultacijų išryškėjo trys Lukiškių komplekso pritaikymo galimybių grupės.
„Kultūros ir paveldo institucijos akcentuoja, kad Lukiškėse turėtų būti užtikrinta kultūrinės atminties, kultūros paveldo ir kultūrinės veiklos. Įvaizdžio ir plėtros institucijos išreiškė pageidavimą, kad būtų sudarytos galimybės pritraukti investicijas, skatinti turizmą, kompleksas būtų pritaikytas laisvalaikiui ir pramogoms“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Verslu besirūpinančios organizacijos, anot projekto koordinatorės, Lukiškių kalėjimą mato kaip potencialią startuolių buveinę, renginių ir konferencijų centrą. Dalis institucijų norėtų, jog šiose patalpose būtų numatyta ir ekspozicinių erdvių.
Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, dalis komplekso turėtų būti skirta švietimo poreikiams, kultūrinei, socialinei veiklai, sportui, sveikatos paslaugoms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Komunalinės išlaidos – iki 700 tūkst. eurų per metus
Kartu su įmonėmis „Martyno Marozo architektūra ir planavimas”, „Eurointegracijos projektai“ ir „Solid Real“ Turto banko parengtoje Lukiškių kalėjimo komplekso analizėje rekomenduojama ligoninės sklypą realizuoti rinkoje, o už jį gautas lėšas panaudoti viso komplekso transformacijai finansuoti.
Analizės duomenimis, šiuo metu vien komunalinės visų kalėjimo komplekso statinių išlaikymo išlaidos valstybei kainuoja nuo 600 tūkst. iki 700 tūkst. eurų per metus.
Joje taip pat teigiama, kad aplink Lukiškių kompleksą gyvena vos 300 žmonių – esant tiek mažai gyventojų, sunku užtikrinti teritorijos gyvybingumą.
„Šita dalis negyvybinga, dominuoja administracinės funkcijos, nedarbo metu šita dalis miesto – apmirusi. Tai didelė galimybė tapti šitai vietai atsivėrusiu centru“, – sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Iki to laiko taip pat planuojama surengti kūrybines dirbtuves, kuriose ekspertai vertins komplekso įveiklinimo galimybes.
Liepos pradžioje susitikę politikai, verslininkai ir visuomenininkai svarstė, kad atlaisvintose patalpose galėtų atsirasti startuolių centras, kultūrinė erdvė, viešbutis ar koks nors turistinis objektas.
Pastatų kompleksas yra įsikūręs netoli valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos, Seimas.
Politikai yra svarstę variantus patalpas atiduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar Turto bankui, kad šis galėtų jas parduoti ar nuomoti privačiam verslui.
Galimybes veikti šioje teritorijoje gali sunkinti tai, kad pastatų kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro šeši pastatai: Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės patalpos, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jam taip pat priskiriamas šalia esantis buvusios kalinių ligoninės sklypas su pastatais.
