• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 7 liepos, 2025
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Mano, kad rusų kalba sugrįžta galinga banga

ANYKŠTA
2024-05-24
Naujienos
0
Alvydas Šlepikas (dešinėje) ir Herkus Kunčius (kairėje) yra parašę ir bendrų kūrinių: romaną, dramų, libretų.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Ketvirtadienį, gegužės 16-ąją Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje rašytojai Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius pristatė savo knygas.
A. Šlepikas į Anykščius atvežė apsakymų rinkinį „Namas anapus upės“, o H. Kunčius – romaną „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“.

„Neturime bijoti vienas kitam pasakyti nesąmonės“

Renginys pavadintas „Dviejų knygų pašnekesiu“. A. Šlepikas ir H. Kunčius – seni bičiuliai, abiejų pristatytos knygos parašytos istorinėmis temomis. Abu jie yra turėję ir nemažai bendrų projektų: kartu rašė romaną, muzikinių kūrinių libretus, dramas.
„Kaip dviese rašyti? Nevedžiojame vienas kito už rankos. Mūsų buvo ankstesnis susitarimas, kad neturime bijoti vienas kitam pasakyti nesąmonės, kai aptarinėjame, kaip toliau vystysis reikalas. Tada vienas sėdėdavo prie kompiuterio, kitas vaikščiodavo, paskui keisdavomės, tada redaguodavome“, – aiškino H. Kunčius.
„Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“ – romanas apie 1918–1919 metais egzistavusią kvazivalstybę, kuriai vadovavo Vincas Mickevičius Kapsukas. „Net istorikai labai sunkiai narplioja tą laikotarpį, istorikams tą temą nagrinėti labai sunku, nes istorikas suvaržytas tam tikrų taisyklių, negali laisvai rašyti“, – apie kolegos istorinį romaną dėstė A. Šlepikas.
H. Kunčius aiškino, kad A. Šlepiko apsakymai nėra tiesmukai istoriniai, tačiau juntama „aliuzija į karą, pokarį“.
Didžioji dalis „Litbelo“ parašyta jau vykstant karui Ukrainoje. Pasak A. Šlepiko, jam skaitant kolegos Herkaus knygas, dažnai norisi verkt iš juoko, bet pastarasis romanas dėl karo nuojautos yra mažiau žaismingas.

Kiekviena respublika turėjo savo mažą Leniną

H. Kunčius, pristatydamas savo romaną „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“, kalbėjo apie Vilniaus daugiatautiškumą. „Šiandien išėjęs į Vilnių ir vėl labai keistai jautiesi, vėl jautiesi rusiškoje aplinkoje, nes mes šiandien dieną turime 200 tūkst. rusakalbių: rusų, ukrainiečių, baltarusių. Kai ateini į kavinę, vėl turi kalbėti rusiškai, nes tavęs nesupranta, ir tai nėra malonu, nes aš prisimenu 1984, 1985, 1986 metus, kada buvo visai kitos aplinkybės, ir dabar jos, regis, sugrįžta, ir sugrįžta tokia labai galinga banga.
1918–1919 metais lietuvių situacija nebuvo tokia labai aiški, greičiau absoliučiai neaiški. Jeigu 1918 metų vasario 16 dieną paskelbta nepriklausomybė „Naručio“ viešbutyje, tai atrodo, kad viskas čia gerai ėmė klostytis. Nieko panašaus, nes po kelių mėnesių baltarusiai paskelbė savo nepriklausomybę, pats Vilnius buvo kelių valdžių valdomas. Baltarusiai savo nepriklausomybės paskelbime nurodė, kad Vilnius yra Baltarusijos sostinė. <…> Man ta situacija pasirodė labai idomi – buvo vokiečių okupacinė kariuomenė, buvo lenkų kariuomenė, buvo baltarusiai, kurie gviešėsi į Vilnių, žodžiu, buvo labai didžiulė košė. Romanas rašytas ko ne padieniui apie tai, kas vyko.
Vieni, gyvenę šiame regione, pasirinko lietuvišką, kiti – baltarusišką, treti – lenkišką tapatybę.
Tadas Ivanauskas, zoologijos muziejaus direktorius, pasirinko lietuvišką tapatybę, jo brolis pasirinko baltarusišką tapatybę, buvo Minsko burmistras, o trečias brolis pasirinko lenkišką tapatybę ir buvo vidurinės Lietuvos ministras. Narutavičiai… Vienas Lietuvos signataras, kitas pirmasis Lenkijos prezidentas.
Vincas Mickevičius Kapsukas, kurio mes čia sovietmečiu turėjome sočiai, bandytas kurti kaip vietinis nedidukas Leninas, nes kiekviena sovietinė respublika turėjo turėti po tokį mažą Leniną“, – pasakojo H. Kunčius.
Jis sakė, kad Litbelo egzistavimo laikotarpį bandė atkurti ko ne padieniui ir naudojosi menininkui suteikiama teise interpretuoti įvykius, ko negali daryti istorikai.

Kas liko nuo „Marytės“…

A. Šlepikas, pristatydamas savo apsakymų rinkinį, sakė, kad dviejuose iš jų pakankamai tiksliai aprašyti istoriniai įvykiai. „Kai rašiau „Mano vardas Marytė“, turėjau labai daug istorijų surinkęs, išgirdęs, perskaitęs, bet jų visų negalėjau sudėti į vieną knygą, reikėjo ją trumpinti, mesti daug medžiagos“, – apie nuo „Marytės“ užsilikusias istorijas, kurių viena įdėta į „Namas anapus upės“, – dėstė A. Šlepikas.
Kitas apsakymas, į kurį A. Šlepikas atkreipė anykštėnų dėmesį, – pasakojimas apie Pavlovo eksperimentus. „Apie Ivaną Petrovičių Pavlovą visi turbūt girdėjote. Buvome kažkada su Poezijos pavasariu Kaliningrado srityje, mus nuvežė į Svetlogorską, nuėjau į Svetlogorsko kapines, tose kapinėse – paminklas, žmogus su pensne. Gražus toks paminklas, užrašyta akademik Pavlov. Žmogus, kuris vedžioja, sako: „Šiaip tai čia ne Pavlovas, o kažkoks vokiečių baronas, bet kai rusai užėmė, atėjo kažkoks karininkas, sako: „Geras paminklas, gaila griauti. Ką daryti? Žinai, man atrodo, Pavlovą primena… Numušė lentelę, uždėjo kitą užrašą“, – apie netikrą Pavlovo kapą Svetlogorske pasakojo rašytojas. O apsakyme, kuriame rašoma apie mokslininko veiklą, A. Šlepikas pasakoja apie Pavlovo eksperimentus su žmonėmis.
„Leninas jam pasakė, kad jūs, Pavlovai, darote eksperimentus su šunimis ir beždžionėmis, bet jūs darote tam, kad ateityje atradimai būtų panaudoti proletaro naudai, medicinai. Tai kam taip vargti su šunimis, darykite su žmonėmis. Kadangi tuo metu buvo daugybė našlaičių, „bezprizornikų“, tai tuos visus našlaičius, kiek reikėjo jų, tiek gavo, ir su jais darė eksperimentus, o ir sovietų valdžia to labai ir neslėpė“, – pasakojo rašytojas A. Šlepikas.
Abi knygas nedideliais tiražais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. H. Kunčiaus romano tiražas – 1000, A. Šlepiko apsakymų – 1500 egzempliorių.

Rašytojų klausėsi apie 30 anykštėnų.
Tags: bibliotekaKunčiusŠlepikas
Kitas įrašas

Gegužės 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Panašūs straipsniai

Prie paminklo Laisvei  ištikimybę Lietuvai prisiekė dešimtys šaulių

2025-07-06
5

Liepos 6 – ąją, minint 772 – ąsias Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, į valstybės vėliavos pakėlimo ceremoniją  Anykščiuose,  A....

Anykščių rajono savivaldybės ligoninė į aukštesnio lygio ligonines neskuba išvežti ir širdininkų.

Ligonių pervežimu rūpinasi… redaktorė

2025-07-06
22

Praėjusį penktadienį, birželio 27-ąją, į „Anykštos“ redakciją kreipėsi klinikinę mirtį patyrusio, Anykščių rajono savivaldybės ligoninės reanimacijoje gulinčio, Aleksandro Zelevo artimieji....

Apie giltinę prie ligoninės (Rievės. 2025-07-04)

2025-07-06
24

Ir visgi Anykščių ligoninę reikia uždaryti. Visų gyvųjų labui. Taip visiems bus geriau. Ir Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui, ir...

Mirštamumas nuo kraujotakos ligų Lietuvoje mažėja

2025-07-06
2

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 tūkstančiai 453 žmonės. Tai – 488 asmenimis daugiau negu 2023 metais. Nors pagrindine...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Prie paminklo Laisvei  ištikimybę Lietuvai prisiekė dešimtys šaulių
Ligonių pervežimu rūpinasi… redaktorė
Apie giltinę prie ligoninės (Rievės. 2025-07-04)
Mirštamumas nuo kraujotakos ligų Lietuvoje mažėja
Kontrolieriai nustatė, kad Anykščių savivaldybės biudžeto deficitas 3 milijonais viršija leistiną ribą
Šventosios upės slėnis Anykščiuose laukia atnaujinimo

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Liepos 5 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 4 dienos Utenos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 3 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Liepos 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Birželio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvoje švenčiama Valstybės diena, tradiciškai visoje šalyje skambės „Tautiška giesmė“
Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje skirtingai keitėsi ir pastarąją savaitę
Seimo narys T. Tomilinas COSAC pirmininkų susitikime: už spartesnę ES plėtrą ir tvirtą paramą Ukrainai
Rusija įvykdė didžiausią per visą karą ataką prieš Ukrainą
Geografijos egzaminą jau išlaikė 8,3 proc. vienuoliktokų, fizikos – apie 6 proc. visų laikiusiųjų
Gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais, pasitikėjimą susigrąžino kariuomenė

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ numeryje?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jaros prekyba

Jaros prekyba

Anyksciu baldai

Anyksciu baldai

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

anyksta 300×250

anyksta 300×250

Husquarna atsinaujinkite

Husquarna atsinaujinkite

800x800_AGROBITE_LT

800x800_AGROBITE_LT

AKC BANERIS

AKC BANERIS

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu vandenys_ logotipas

Anyksciu vandenys_ logotipas

baseino bangenis stovykla

baseino bangenis stovykla

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Projektą „Legenda: gyvieji Anykščiai – 2025“

10 000 Eur iš dalies finansuoja

Medijų rėmimo fondas.

anykta.lt logo
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
    • Lietuvos ir užsienio naujienos
  • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Premium Anykšta
  • Aukštaitiškas formatas
  • Gyvieji Anykščiai
  • Vox Populi
    • Laiškai
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Anykšta TV
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
    • Veiklos Anykščiai
  • Skelbimai
  • Prenumerata
  • Renginiai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
    • Ženklai ir žmonės

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In