A. Baranausko biustas Anykščių bažnyčioje per iškilmes XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Nuotrauka iš kun. V. Arlausko albumo.
Šią vasarą, liepos 28-ąją, sukanka lygiai 60 metų, kai Anykščių Šv. Mato bažnyčioje buvo pastatytas ir pašventintas pirmasis Lietuvoje paminklas poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui – marmurinis biustas. Šios sukakties proga A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus parengė ir bažnyčioje šalia meno kūrinio pastatė informacinį stendą, primenantį biusto atsiradimo istoriją.
Informaciniame stende pirmiausiai pristatomi XX a. vidurio žmonės, kurių dėka Anykščių bažnyčia buvo praturtinta pirmuoju joje įtaisytu memorialiniu ženklu. Žymiai vėliau bažnyčios erdvėje atsiras ir Konstantino Sirvydo biustas, ir Klemenso Kairio bareljefas.
Pirmasis iš šių žmonių – biusto kūrimo idėjos autorius ir sumanymo iniciatorius kunigas kanauninkas ir politinis kalinys Petras Rauda. Iš Sibiro grįžęs ir Anykščiuose porą metų gyvenęs dvasininkas nebepamatė iškilmių, kai anykštėnams buvo pristatytas marmurinis A. Baranauskas: iš dalies ir dėl šios idėjos sovietinės valdžios jis vėl buvo suimtas ir išvežtas į lagerį.
A. Baranausko biusto šventinimo iškilmėse nedalyvavo ir pagrindinis šio sumanymo finansuotojas, skyręs didžiąją dalį reikalingų lėšų, rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis. Liaudies rašytojo, deputato pasirodymas parapijos renginyje būtų sukėlęs politinę audrą, tad tuo metu anykštėnams net nebuvo garsiai skelbiama, kad biustas įrengtas A. Baranausko brolio anūko A. Vienuolio asmeninėmis lėšomis. O ir iki rašytojo mirties tuo metu bebuvo likusios lygiai trys savaitės…
Stende primenami tuometiniai Anykščių parapijos kunigai titulinis klebonas Jurgis Žitkevičius ir faktiškai parapiją administravęs vikaras adjutorius Vincentas Arlauskas. Tai jie rūpinosi, kad idėjai įgyvendinti būtų sukauptos visos lėšos, o į iškilmes atvyktų kuo daugiau garbių svečių iš visos Lietuvos.
Iš visų šio sumanymo įgyvendintojų vienintelis biustą kūręs dailininkas, labiau žinomas kaip Kauno dailės mokytojas Henrikas Rudzinskas sulaukė ir Nepriklausomos Lietuvos laikų. Nors anuomet, prieš 60 metų, sovietinio saugumo apklausiamas, jis stengėsi aiškinti, kad dirbo vien tik uždarbio siekdamas, dabar akivaizdu, kad šis kūrinys Lietuvos dailės istorijoje išliko kaip ryškiausias jo skulptūrinis darbas.
Jau 60 metų marmurinis A. Baranausko – vidutinio amžiaus dvasininko – veidas žvelgia į tikinčiuosius Anykščių bažnyčioje, primindamas garbingą pareigą savo darbais turtinti ir gražinti gimtinę.
