Mažas pajamas gaunantiems gyventojams – iki 80 proc. parama daugiabučių atnaujinimui

Lapkričio mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas daugiabučių modernizavimo finansavimui gauti. Jame numatyta gerokai didesnė parama pažeidžiamiems namų ūkiams. Anot agentūros, pasinaudodami Socialinio klimato fondo (SKF) lėšomis, mažas pajamas gaunantys gyventojai turės daugiau galimybių atnaujinti savo būstą, taip pat tikimasi sumažinti energetinį skurdą šalyje.

APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė teigė, kad 80 proc. siekiančią SKF paramą galės gauti namų ūkiai, gyvenantys daugiabučiuose, kurie šildomi iškastiniu kuru, o 50 proc. išlaidų finansavimą galės gauti gyvenantys daugiabučiuose, šildomuose neiškastiniu kuru.

Pašnekovė pabrėžė, kad visos privalomosios dokumentacijos, projektavimo ir techninės priežiūros išlaidos taip pat bus kompensuojamos 100 proc.

„SKF lėšos skirtos tam, kad energiškai neefektyviuose daugiabučiuose gyvenantys pažeidžiamiausi gyventojai galėtų aktyviau dalyvauti modernizuojant savo būstą ir nepatirtų nepakeliamos finansinės naštos. Ši parama leis sumažinti gyventojų išlaidas modernizavimo projektui bei užtikrins, kad energinio efektyvumo priemonės būtų prieinamos socialiai jautriausiems namų ūkiams“, – Eltai sakė G. Burbienė.

Pasak jos, tam, kad gyventojas gautų SKF paramą, jis privalo turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal galiojančią socialinės paramos tvarką. Paraiškas daugiabučių modernizacijai teiks daugiabučių namų administratoriai, o jų gyventojai turės pritarti atnaujinimo projektui.

APVA atstovės teigimu, planuojamas atnaujinti daugiabutis namas turi būti ne aukštesnės kaip D energinio naudingumo klasės ir pastatytas ne vėliau nei 1993 metais.

Savo ruožtu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pasidžiaugė augančiu pagalbos priemonių skaičiumi ir atkreipė dėmesį į finansinius sunkumus, su kuriais vis dar susiduria mažas pajamas gaunantys gyventojai. 

„Praėjusią žiemą daugiau nei 35 proc. mažiausias – iki 500 eurų asmeniui per mėnesį – pajamas gaunančių trūko pinigų būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams apmokėti, dar 30,4 proc. – trūko pinigų maistui. Todėl energiškai efektyvesnis būstas gali ne tik padėti mažinti šį kasdienį finansinį nesaugumą, bet ir kurti orias gyvenimo sąlygas. Tikimės, kad SKF parama taps reikšminga mažinant energetinį skurdą“, – Eltai sakė A. Adomavičienė.

Konsultuos dešimtyje miestų

APVA Energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centro vadovė Rūta Mikalauskienė atkreipė dėmesį, kad viso kvietimo metu dėmesys bus skiriamas gyventojų informavimui ir konsultavimui. 

Agentūra įsteigė dešimt konsultacinių centrų visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Utenoje bei Tauragėje. R. Mikalauskienės teigimu, daugiau informacijos apie SKF paramą bei konsultacinių centrų kontaktus gyventojai galės rasti APVA tinklapyje. 

„Svarbu paminėti, kad mūsų centrai teiks nemokamas konsultacijas. Kreiptis kviečiame pažeidžiamų namų ūkių gyventojus, turinčius teisę į šildymo išlaidų kompensacijas ir norinčius pasinaudoti SKF parama modernizuojant savo daugiabučius. Konsultacijų centruose gyventojai galės ne tik detaliai sužinoti, kokios yra paramos sąlygos, bet ir gauti realią, praktinę paraiškų rengimo bei pateikimo APVA pagalbą. APVA specialistai taip pat vykdys ir mobilias konsultacijas visose Lietuvos savivaldybėse“, – Eltai komentavo ji. 

 A. Adomavičienė pastebėjo, jog konsultacijų centrai atliks labai svarbų vaidmenį, nes žmonėms reikia individualaus paaiškinimo, pagalbos įvertinant konkrečią jų situaciją, aiškaus atsakymo, kokios išlaidos jiems liks po valstybės paramos, palydėjimo viso proceso metu bei pagalbos parengiant dokumentus. 

„Ypač svarbu, kad būtų dirbama proaktyviai ir konsultacijos pasiektų tuos gyventojus, kurie patys nesikreipia, nes nedrįsta, nepasitiki institucijomis arba nežino, kad turi teisę į paramą“, – teigė pašnekovė.

Mažas pajamas gaunantiems žmonėms, pasak A. Adomavičienės, modernizacija dažnai atrodo ne kaip galimybė sutaupyti, o kaip rizika prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų. Anot jos, žmogui dažnai sunku suprasti, kiek jam iš tikrųjų tai kainuos, kaip bus apskaičiuojama parama ir ar jis pajėgs padengti likusią dalį.

„Pagrindinė problema šiuo metu – informuotumas ir įvairūs mitai, susiję su daugiabučių modernizacija. Nuo to, kad pažeidžiami žmonės nežino apie paramą ir realią būsto atnaujinimo naudą iki pasidavimo gandams, ypač apie nepavykusius renovacijos projektus ar baimėms netekti kompensacijos už šildymą“, – pasakojo ji.

Pasak R. Mikalauskienės, nuoseklus tiesioginis ir visapusiškas gyventojų informavimas bei kalbėjimasis yra būtina sąlyga, norint padėti labiausiai pažeidžiamiems gyventojams apsispręsti pasinaudoti SKF parama.